Pasak jo, Ministrų kabinetas yra priėmęs „politinį sprendimą“ apgręžti visus neteisėtai sieną kirtusius migrantus, o siekis subalansuoti nacionalinio saugumo interesus ir žmogaus teises buvo „akių dūmimas“.

„Niekada tokios subalansuotos nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių paradigmos įgyvendinti net nebuvo ketinama“, – BNS sakė Seimo komiteto vadovas.

Jis pabrėžė, kad iš esmės „joks individualus vertinimas apgręžimo praktikos kontekste nebuvo, nėra ir nebus vykdomas“.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) šiuo metu yra parengusi nutarimo projektą, kuriuo būtų įgyvendinamas trečiadienį įsigaliojęs įstatymas, leidžiantis apgręžti neteisėtai į Lietuvą bandančius patekti migrantus.

Niekada tokios subalansuotos nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių paradigmos įgyvendinti net nebuvo ketinama.

Pagal įstatymą, tokį leidimą Vyriausybė gali suteikti gavusi Nacionalinio saugumo komisijos rekomendaciją. Komisijoje priklauso dauguma Ministrų kabineto narių.

Siekiant subalansuoti nacionalinio saugumo interesus ir migrantų teises, įstatyme taip pat buvo numatyta, kad apgręžimas netaikomas, „jeigu nustatoma, kad užsienietis traukiasi nuo Vyriausybės sprendime nurodytų ginkluotų konfliktų, taip pat nuo persekiojimo, kaip jis apibrėžiamas Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso, arba siekia patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais“.

Tačiau VRM teigia, kad sudaryti ginkluotų konfliktų sąrašo „nėra objektyvių prielaidų“, nes taip būtų sukurtas „traukos veiksnys“ instrumentalizuotai migracijai.

„Teisinė siena“

Žmogaus teisių komiteto narys Vytautas Bakas BNS trečiadienį sakė, kad Vyriausybė ir valdančioji dauguma „nusprendė nevykdyti tarptautinės teisės reikalavimų ir praktikos“.

„Jie nusprendė pastatyti sieną ne fizinę, bet tą teisinę. Bilotaitė pastatė sieną ne nuo Baltarusijos, o nuo tarptautinės žmogaus teisių sistemos“, – kalbėjo opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos siena uždaroma net ir tiems žmonėms, kurie bėga nuo karų savo šalyse.

Parlamentaras akcentuoja, kad Vyriausybė turės numatyti ginkluotų konfliktų sąrašą, nuo kurių besitraukiantiems žmonėms Lietuvoje nebūtų taikomas apgręžimas.

Jei Lietuva nesilaikys tarptautinių susitarimų, gali sulaukti sankcijų.

„Tai yra apgaulė: žmonių, Seimo, mūsų tarptautinių partnerių. Aš galvoju, kad jeigu įstatymas numato tokį sąrašą, jis turės būti patvirtintas“, – kalbėjo V. Bakas.

„Toks pažadas buvo duotas Žmogaus teisių komitete, kad sąrašas bus patvirtintas“, – pridūrė jis.

Seimo narys teigė iš ekspertų girdėjęs, jog prieš Lietuvą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisaro biure gali būti pradėtas tyrimas.

„Jei Lietuva nesilaikys tarptautinių susitarimų, gali sulaukti sankcijų“, – sakė politikas.

Žmogaus teisių gynėjai kritikuoja tiek patį įstatymą, tiek Vyriausybės planus.

Neteisėtai iš Baltarusijos į Lietuvą bandantys atvykti migrantai apgręžiami jau beveik dvejus metus.

Šalies pareigūnai migrantų srautus vadina hibridine Minsko ataka, o pasieniečiai tikina, kad prie to aktyviais veiksmais prisideda ir Baltarusijos pareigūnai.

Vilnius balandžio pradžioje dėl neteisėto migrantų įvežimo į šalį ėmėsi tarptautinės bylos prieš Baltarusiją.