- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Svarstydamas siūlymus skelbti atmintinus metus Seimas šią savaitę susikirto dėl prezidento Antano Smetonos asmenybės.
45 parlamentarai kartu su kitais siūlymais dėl sukakčių pateikė projektą kitąmet minint 150-ąsias A. Smetonos gimimo metines 2024 metus paskelbti jo vardo metais.
Šis teikimas ketvirtadienį plenariniame posėdyje susilaukė prieštaringų vertinimų: dalis parlamentarų sakė negalintis paremti siūlymo skelbti „diktatorių metus“, tuo tarpu už A. Smetoną kalbėję parlamentarai pabrėžė jo indėlį valstybingumo atkūrimui.
„Mes kartais matydami tam tikras regalijas žmonių, aš turiu omenyje A. Smetoną, užmirštame, kad jis padarė karinį perversmą, išvaikė Seimą, kitaminčius politikus pasodino į kalėjimą, ir mes, demokratinė valstybė, norime paskelbti šito žmogaus metus“, – per projekto pateikimą sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.
A. Sysas taip pat stebėjosi, ar Lietuvai esant demokratine valstybe dera skelbti diktatorių metus, o jo frakcijos kolegas Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas retoriškai klausė, ar čia tas pats žmogus, kuris „uždraudė visas politines partijas, išskyrus savo partiją“.
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė konservatorė Paulė Kuzmickienė oponentams atsakė, nepaisant kritikuotinų momentų, vis dėlto kalbama apie pirmąjį Lietuvos prezidentą.
Užmirštame, kad jis padarė karinį perversmą, išvaikė Seimą, kitaminčius politikus pasodino į kalėjimą, ir mes, demokratinė valstybė, norime paskelbti šito žmogaus metus.
„Tai tikrai yra būtent tos nepriklausomos Lietuvos, Vasario 16-osios nepriklausomos Lietuvos, vienas iš valstybingumo simbolių ir to turime nepamiršti. Turime kalbėti ir apie kitą istorijos dalį, apie kurią jūs užsiminėte, bet vis dėlto turime nepamiršti ir to, kokią Lietuvą jis kūrė, būdamas išrinktas 1919 metais prezidentu“, – kalbėjo konservatorė.
Kitas konservatorių atstovas Kęstutis Masiulis tuo tarpu dėl A. Smetonos asmenybės vertinimo teigė pritariantis socialdemokratams.
„Ar čia tas pats žmogus, kuris persekiojo krikdemus? Ar čia tas pats žmogus, kuriam mes suteikėme Lietuvos Tarybos nuopelnus? Tai buvo Lietuvos Taryba. Ar galime mes taip vienasmeniškai suteikti šitam autokratui nuopelnus? Aš nežinau. Aš jam labai didelės pagarbos nejaučiu“, – sakė konservatorius.
„Valstietis“ Eugenijus Jovaiša sakė, kad „istorija yra visokia“, o įvairios A. Smetonos biografijos detalės išsamiai išnagrinėtos istorikų.
„Istorija yra ir skausminga, ir pamokanti, ir vertintina. A. Smetonos asmenybė ne kartą yra analizuota istorikų, yra parašyta nemažai knygų, yra visokie asmenybės aspektai aprašyti. Bet prašau atkreipti dėmesį, tai pirmasis Lietuvos, nepriklausomos, atkurtos, prezidentas ir kalbame būtent apie prezidento instituciją ir pagarbą mūsų valstybės šaknims“, – pažymėjo E. Jovaiša.
Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.
Taip pat Seimui buvo pristatyti siūlymai 2024 metus skelbti Lietuvos įstojimo į NATO ir Europos Sąjungą bei Lietuvos Dainų šventės metais. Lietuva kitąmet minės euroatlantinės narystės 20-metį ir Dainų šventės šimtmetį.
2025 metus taip pat siūloma skelbti Baroko literatūros, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio bei Lėktuvo ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais.
Baroko literatūros reikšmė Lietuvoje būtų paminėta sutinkant Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos rinktinės „Trys lyrikos knygos“ 400-metį, taip pat 2025-aisiais minimos tapytojo, kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osios gimimo metinės ir lėktuvo ANBO sukonstravimo 100-metis.
Seimas šiems projektams dėl atmintinų metų pritarė po pateikimo, jį toliau svarstys Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Svarstymas Seimo posėdyje suplanuotas kitą savaitę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pajūryje V. Sinkevičiaus suburti ES šalių ministrai tarsis dėl Baltijos jūros padėties1
Klaipėdoje ir Palangoje penktadienį aštuonių prie Baltijos jūros esančių Europos Sąjungos (ES) šalių ministrai, dalyvaus konferencijoje „Mūsų Baltija“. ...
-
S. Zurabišvili: narystė ES atvertų galimybę Sakartvelui susigrąžinti okupuotas teritorijas8
Sakartvelo narystė Europos Sąjungoje (ES) atvertų galimybę susigrąžinti Rusijos okupuotas teritorijas, sako šalies prezidentė Salomė Zurabišvili. ...
-
A. Abramavičius: laikinosios apsaugos pratęsimas ukrainiečiams Lietuvai ypač aktualus
Laikinosios apsaugos pratęsimas ukrainiečiams yra ypač svarbus Lietuvai dėl priimtų karo pabėgėlių skaičiaus, po Europos Sąjungos (ES) ministrų sprendimo dar metams pratęsti garantijas sako vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius. ...
-
Įvardijo, kada TS-LKD kandidatai į prezidentus apsispręs, ar dalyvauti rinkimuose14
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skyrių iškelti kandidatai į prezidentus sprendimą dėl dalyvavimo rinkimuose turės priimti iki kitos savaitės trečiadienio vakaro. ...
-
Seime surinkti parašai inicijuoti tyrimo komisijai dėl pranešėjo istorijos1
Seime ketvirtadienį surinkti parašai inicijuoti tyrimo komisijai dėl pranešėjo istorijos, susijusios su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovų veiksmais tikrinant prezidento rinkimuose kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką. ...
-
G. Nausėda: ES migrantų mechanizme trūksta adekvatumo vertinant Ukrainos pabėgėlius1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjungos (ES) solidarumo mechanizme dėl pasidalinimo neteisėtai į Bendriją patekusiais migrantais nepakankamai įvertintas Lietuvos ir kitų regiono šalių indėlis, priimant Ukrainos karo pabėgėlius...
-
Lietuvoje pirmą kartą dislokuojami žvalgybiniai NATO orlaiviai10
Lietuvoje pirmą kartą dislokuojama žvalgybinė NATO išankstinio perspėjimo ir kontrolės sistema (AWACS) – oro erdvės stebėjimą užtikrins specialūs orlaiviai. ...
-
A. Anušauskas paragino Estiją prisijungti prie Ukrainos išminavimo koalicijos
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį per susitikimą su Estijos ambasadoriumi Lietuvoje Kaimo Kuusku paragino šią šalį prisidėti prie Ukrainos išminavimo koalicijos. ...
-
G. Nausėda: mokytojai turi teisę streikuoti, išeities turi ieškoti abi pusės1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nekvestionuojantis mokytojų profesinių sąjungų teisės streikuoti ir teigia, jog dėl mokytojų darbo sąlygų turi būti pasiektas abipusis susitarimas bei užtikrinta, jog nenukentėtų moksleiviai. ...
-
Premjerė: Lietuva turi galimybę iš Italijos priimti neteisėtų migrantų14
Jei bus aktyvuotas Europos Sąjungos (ES) solidarumo mechanizmas, Lietuva yra pasiruošusi priimti į Italiją atvykusių neteisėtų migrantų, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...