Seimo opozicija svarsto šaukti neeilinę sesiją: tarp klausimų – įtarimai K. Bartoševičiui

„Opozicinių frakcijų atstovai, reaguodami į vakar pareikštus labai sunkius įtarimus K. Bartoševičiui ir besiklostančią sudėtingą situaciją Seime, aptarė, kad būtų prasminga artimiausiu metu sutarti dėl neeilinės sesijos sušaukimo, kurioje galėtų būti svarstomi klausimai dėl galimai iš anksto perduotos informacijos apie planuojamus pareikšti įtarimus“, – ketvirtadienį po opozicinių frakcijų seniūnų nuotolinio pasitarimo BNS sakė Lukas Savickas.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas L. Savickas teigė, jog į klausimus, ar informacija apie planuojamus įtarimus nebuvo nutekinta mandato netikėtai atsisakiusiam K. Bartoševičiui, galėtų atsakyti generalinė prokurorė Nida Grunskienė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Sprendimą, ar inicijuoti neeilinę sesiją, opozicijos atstovai planuoja priimti penktadienį.

Pasak L. Savicko, darbotvarkėje taip pat svarstoma įtraukti laikinosios tyrimo komisijos dėl galbūt neteisėtų kriminalinės žvalgybos veiksmų iniciatyvą pagal buvusio Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) vyriausiojo tyrėjo Algimanto Martinkaus prašymą.

A. Martinkus antradienį apkaltino buvusius aukštus pareigūnus, kad šie kovoje dėl įtakos jam nurodė be pagrindo sekti tuometinį Valstybės apsaugos sienos tarnybos vadą, dabartinį policijos generalinį komisarą Renatą Požėlą, tuometinį Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, tuometinį Kauno apskrities policijos viršininką Darių Žukauską, Seimo narį ir vėliau aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, parlamentarą Artūrą Skardžių ir kitus.

Opoziciniai socialdemokratai ketvirtadienį paskelbė pasigendantys valdančiųjų konservatorių iniciatyvos ištirti, ar buvo nutekinta informacija buvusiam Seimo nariui K. Bartoševičiui, įtariamam sunkiais nusikaltimais, ir šiam klausimui aiškintis siūloma šaukti neeilinę sesiją.

„Neatrodo, kad valdantieji konservatoriai ką nors darytų siekdami atsikratyti įtarimų, jog kažkuris iš jų įspėjo K. Bartoševičių apie tai, kas jam gresia, tam, kad būtų išvengta viešumo arba kad reputacinė žala konservatoriams būtų mažesnė. K. Bartoševičius staiga atsisakė Seimo nario mandato. Kas jį įspėjo, jei įspėjo, ir ko siekta taip elgiantis? Akivaizdu, kad valdantieji konservatoriai nesuinteresuoti tai išsiaiškinti“, – sako socialdemokratų seniūnė Orinta Leiputė.

Socialdemokratai pranešė siūlantys Seimo posėdyje išklausyti valdančiųjų poziciją, svarstyti vaiko teisių apsaugos klausimus.

Socialdemokratai taip pat kreipiasi į Generalinę prokuratūrą su prašymu ištirti, kas K. Bartoševičiui galėjo atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenis be leidimo – tai padariusiam asmeniui grėstų atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 247 straipsnį.

„Jeigu Generalinė prokuratūra nebūtų kreipusis į Seimą po to, kai K. Bartoševičius skubiai įteikė prašymą atsisakyti Seimo nario mandato, visuomenė apie tokį tyrimą galėjo išvis nesužinoti. Kalbama apie ypatingai sunkius nusikaltimus, dėl kurių galimai nukentėjo vaikai“, – sako socialdemokratų vadovė Vilija Blinkevičiūtė.

„Sprendžiant iš viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, panašu, kad K. Bartoševičius galėjo iš kažko sužinoti apie prokuratūros veiksmus ir, norėdamas užbėgti įvykiams už akių, staiga nusprendė iš Seimo pasitraukti, kad išvengtų Seimo Statute numatytos neliečiamybės panaikinimo procedūros“, – teigė ji.

Generalinė prokuratūra prieš savaitę pranešė, jog generalinė prokurorė N. Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen, kad būtina spręsti leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti Seimo nario K. Bartoševičiaus teises klausimą.

Prokuratūros pranešimas paskelbtas porą valandų po to, kai K. Bartoševičius patvirtino atsisakantis Seimo nario mandato, bet šį žingsnį aiškino asmeninėmis priežastimis.

Prokuratūra trečiadienį paskelbė apklaususi K. Bartoševičių ir pareiškusi jam įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, kurie, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.