- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime stringa valdančiųjų siekis jau nuo šių metų lapkričio reikalauti, kad šalies įmonės neterštų šalia jų teritorijos esančios aplinkos.
Seimo Kaimo reikalų komitetas šią savaitę nutarė pataisų, kuriomis siūloma paankstinti griežtesnių aplinkosauginių reikalavimų įsigaliojimą, svarstyme daryti pertrauką ir paprašė jas įvertinti Vyriausybę.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorė Raminta Radavičienė pabrėžė, kad kurti įstatymus „vienam atvejui“ yra bloga praktika.
„Yra priemonių, kaip galima įmones priversti laikytis nustatytų reikalavimų“, – teigė ji ir pabrėžė, kad iki lapkričio verslas nespėtų nei pasiruošti naujų reikalavimų įgyvendinimui, nei gautų naujus taršos leidimus.
Kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas tvirtino, jog aplinkosaugininkai patys yra kalti, kad Klaipėdoje „nesusitvarkoma“.
„Reikia tikėtis, kad verslas padarys (reikalaujamas didesnes apsaugas – BNS), o niekas neišmirs per tuos metus, jeigu per 10 metų neišmirė“, – pareiškė jis.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininką Aušrį Macijauską papiktino, kad reikalavimų įsigaliojamas ankstinamas kovojant su viena įmone, nors šalyje yra koronaviruso krizė.
Reikia tikėtis, kad verslas padarys reikalaujamas didesnes apsaugas, o niekas neišmirs per tuos metus, jeigu per 10 metų neišmirė.
„Valstietis“ Andriejus Stančikas abejojo, ar skubant nebus pakenkta verslui, o konservatorius Kazys Starkevičius teigė netikintis, kad „Klasco“ nebeterš aplinkos, jeigu Seimas ir nustatys dideles baudas ar įteisins kitus griežtus reikalavimus.
Tuo tarpu aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė sako, kad situacija dėl taršos Lietuvoje kinta sunkiai, nes savanoriškų priemonių, kurios paspartintų taršos mažinimą, įmonės „nelabai linkusios daryti“, o aplinkosaugininkai „sulaukia daug skundų apie juodas palanges“.
Viceministrės teigimu, taršą sumažinti galima paprastomis ir daug nekainuojančiomis priemonėmis.
„Tas priemones, kurių prašome padaryti... papildyti mechaninėmis priemonėmis – sienelėmis, kitaip uždengti krovą, sumažinti aukštį. Tai nereikalauja ypatingo dydžio investicijų“, – kalbėjo J. Grigaravičienė.
Pasak jos, iš visų gautų skundų 70-80 proc. pasiteisina.
Šios diskusijos komitete virė dėl Seime svarstomos aplinkos ministro „valstiečio“ Kęstučio Mažeikos inicijuotas Aplinkos apsaugos įstatymo pataisos, kuria siūloma paankstinti nuo 2022 metų turinčius įsigalioti aplinkosauginių reikalavimus įmonėms.
Anksčiau BNS ministras yra sakęs, kad pakeitimais siekiama pažaboti aplinką teršiančią „Achemos grupės“ valdomą didžiausią uostamiesčio krovos įmonę Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją („Klasco“).
Šį sausį priimtos penkių įstatymų pataisos nuo 2022 metų leis panaikinti įmonių taršos leidimus, jei tris kartus per metus jos pažeis įstatymą arba jei bent vienas pažeidimas truks ilgiau kaip pusę metų.
Aplinkosaugininkai galės tikrinti įmones be išankstinio įspėjimo bet kuriuo paros metu, o kilus įtarimams, kad viršijami normatyvai, netinkamai tvarkomos atliekos, bus galima atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus, o nustačius pažeidimus, už tyrimus mokės teršėjai.
Taip pat padidinti mokesčiai už aplinkos taršą, taip siekiant skatinti investicijas į mažiau taršias technologijas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VTEK: dirbdama Elektrėnuose dabartinė Seimo narė supainiojo interesus2
Prieš patekdama į Seimą ir vadovaudama Elektrėnų profesinio mokymo centrui Silva Lengvinienė pateko į interesų konfliktą, konstatavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). ...
-
G. Landsbergis – TS-LKD partijos pirmininkas dar ketveriems metams31
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba patvirtino dabartinį lyderį Gabrielių Landsbergį partijos pirmininku dar vienai ketverių metų kadencijai. ...
-
Buvusi viceministrė įsidarbino ministerijos inicijuotame milijoninės vertės projekte3
Buvusi kultūros viceministrė Ingrida Veliutė nuo sausio dirba su 2,5 mln. eurų vertės projektu Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. ...
-
I. Šimonytė: tiems, kuriems nepatinka ši valdžia, galės 2024 m. išsirinkti tuos, kurie patiks149
Premjerė Ingrida Šimonytė, komentuodama pastarosiomis savaitėmis įsiplieskusias diskusijas dėl Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus, sako, kad tie, kurie yra nepatenkinti Seimo komitetų pirmininkais ar apskri...
-
Vizos humanitariniu pagrindu atvykusiems baltarusiams automatiškai nebus pratęsiamos15
Nacionalinės vizos, pasibaigus jų galiojimui, humanitariniu pagrindu į Lietuvą atvykusiems baltarusiams automatiškai nebus pratęsiamos, atvykusieji gali pateikti prašymą dėl leidimo gyventi arba dėl naujos nacionalinės vizos. ...
-
Prezidentas žada siekti, kad dalis jo mokestinių siūlymų nebūtų atidėti1
Valdantiesiems svarstant atidėti svarstomų mokestinių pakeitimų įsigaliojimą iki 2023-iųjų, prezidentas Gitanas Nausėda sako sieksiantis, kad kai kurios jo iniciatyvos būtų įgyvendintos anksčiau. ...
-
G. Nausėda tikisi ES sutarimo dėl COVID-19 skiepų pasų artimiausiu metu5
Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi Europos Sąjungos (ES) sutarimo dėl COVID-19 skiepų pasų artimiausiuose ES viršūnių susitikimuose. ...
-
G. Nausėda sako, jog dalyvaus EVT „visa apimtim“, vetuotų atstovavimą įteisinantį įstatymą5
Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad yra nusiteikęs „visa apimtimi“ toliau pats dalyvauti Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimuose, taip pat tvirtina, jog vetuotų įstatymą, reglamentuojantį, kas atstovauja šaliai šiame f...
-
Klaipėdos miesto taryboje – nauja frakcija6
Klaipėdos miesto taryboje įsikūrė nauja frakcija. Trys tarybos nariai paliko frakciją „Už ateities Klaipėdą“ ir įkūrė naują – „Už Klaipėdos ateitį“. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: svarbu, kad pandemija netaptų vienintelė tema10
Koronaviruso pandemija dominuoja politikų darbotvarkėje, tačiau svarbu, kad ji netaptų vienintele tema, sako Liberalų sąjūdžio pirmininkė, parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. ...