Quantcast

Statuto pataisa leistų paprasčiau atimti Seimo nario teisinę neliečiamybę

Ieškant subalansuoto ir teisingesnio parlamentinio imuniteto modelio, siūloma Seimo Statute mažinti reikalavimus, keliamus Seimo nario neliečiamybės panaikinimui.

Pirmadienį tai siūlančią Statuto pataisą įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mykolas Majauskas kartu su frakcijos kolegomis Justu Džiugeliu, Dainiumi Kreiviu, Ingrida Šimonyte ir Laurynu Kasčiūnu.

Jie siūlo nustatyti, kad Seimo protokolinis nutarimas sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Seimo narių.

Anot M. Majausko, šiuo metu Seimo protokoliniame nutarime dėl neliečiamybės panaikinimo nustatyta pernelyg aukšta kartelė – daugiau kaip pusė visų Seimo narių (71 balsas), todėl neliečiamybė išsaugojama, net už panaikinimą balsavus daugumai tą dieną sprendime dalyvavusių parlamentarų.

Jo teigimu, dabartinis parlamentinio imuniteto modelis kur kas dažniau naudojamas vilkinti teisinius procesus ir kuria prielaidas balsavimą dėl neliečiamybės panaikinimo išnaudoti kaip derybų objektą, norint savo pusėn patraukti teisingumo vykdymo siekiančius išvengti Seimo narius.

Projekto autorių nuomone, Seimo nario imunitetas Lietuvoje yra akivaizdžiai naudojamas ne pagal paskirtį ir todėl jo panaikinimo procedūros turi būti peržiūrėtos. „Per pastarąsias 3 kadencijas, daugiau kaip pusę atvejų (15 iš 25) Seimas neįsiklausė į Generalinio prokuroro argumentus ir nusprendė apsaugoti kolegas nuo teisingumo vykdymo. Per šį laikotarpį net septynis kartus parlamentarai buvo įtariami sunkiais nusikaltimais: sukčiavimu, kyšininkavimu ir prekyba poveikiu. Šešis kartus – apysunkiais nusikaltimais: apgaulinga apskaita, piktnaudžiavimu, papirkimu. Dvylika kartų – nesunkiais nusikaltimais: dažniausiai viešosios tvarkos pažeidimai, smurtas, šmeižtas. Tuo pačiu pastarųjų 3 kadencijų praktika rodo, jog net 11 iš 15 atvejų, kai buvo nuspręsta nepritarti Generalinio prokuroro prašymui, dauguma Seimo narių balsavo už neliečiamybės panaikinimą, tačiau sprendimui pritrūko balsų iki absoliučios daugumos“, – pažymėjo M. Majauskas.

Šiuo metu Seimo statute nurodyta, kad Seimo protokolinis nutarimas sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

KONSTITUCIJA

KONSTITUCIJA portretas
Taigi, skaitom: "Seimo skirti ar rinkti pareigūnai, išskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytus asmenis, atleidžiami iš pareigų, kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą" (K.75str.); žinom IR tai kad: "Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė" (K,62str.2d.) - Seimo nario neliečiamybė yra KONSTITUCINĖ vertybė, leidimas ją atimt tolygu preziumuot jo kaltumą (su galimybe skelbt jam apkaltą), tai ir neliečiamybės atėmimas turi turėt tuos pačius apsaugos kriterijus kaip ir kiti Seimo skirti pareigūnai (tuo labiau kad čia kalbam apie Tautos rinktus asmenis).

tai

tai portretas
vel naujas socdemonu bandymas toliau veikti susidoroimo keliu ka parodeGrazulio imunitetas kas nepatiko /bolsevykams/ ....

na ir kas?

na ir kas? portretas
toks sprendimas tik pagreitintų susidorojimo su neįtinkančiais ar norimais ,,suėsti"seimo nariais. Toks majauskas jaunu mokinikių tvirkintojas vistiek išplauks kap sudas eketėj..Per didelei turinciai daug poveikio valstbėje gaujai anas priklauso ka tep imtu ir nubaustu. Ar tep nusprestu ar kitep
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių