Socialdemokratai prezidentės ir premjero prašo įvertinti K. Navicko veiklą

K. Navickas taip pat abejoja, ar sprendimas dėl miškų kirtimų padidinimo 6 proc.  galėtų būti priežastis nepasitikėti juo.

„Nepasitikėjimo iš premjero nesu sulaukęs. (...) Nemanau, kad šis sprendimas (dėl miškų kirtimų didinimo – BNS) turėtų būti priežastis nepasitikėjimui“, – BNS pirmadienį teigė ministras. 

„Socialdemokratai praranda pilnai pozicijas įmonėje (Valstybinių miškų urėdijoje – BNS) ir jiems baugu dėl to. Artėja rinkimai. Neturės didelio užnugario provincijoje. Kai įmonė pradėjo dirbti valstybei, o ne socialdemokratams, ta bėda ir atsirado“, – pridūrė K. Navickas. 

Jis atmeta kaltinimus, kad nuo kitų metų didinti miškų kirtimų normos nebuvo reikalo, nes ir senoji norma nebuvo pasiekiama. 

„Yra du kriterijai. Vienas pagal iškirstą plotą, o kitas pagal pagamintą medieną. Pagal iškirsto ploto kriterijų nebuvo pasiekta norma, o pagamintos medienos kiekio norma buvo pasiekta,“– BNS aiškino K. Navickas.

Įtaria tarnaujant miškų pramonei

Parlamentinėje opozicijoje esantys socialdemokratai prašo prezidentės Dalios Grybauskaitės ir premjero S. Skvernelio įvertinti aplinkos ministro ir kitų ministerijos vadovų, nepasipriešinusių miškų kirtimų didinimui nuo 2019 metų, veiklą.

Kai kurie parlamentarai įtaria ministeriją tarnaujant medienos pramonei, o Miškų sąjūdis reikalauja, kad Vyriausybė atšauktų naują, didesnę miškų kirtimo normą.  

„Ministro pirmininko tiesioginė atsakomybė yra išsiaiškinti, ar toks aplinkos ministras gali dirbti. Galų gale pasitikrinti pas prezidentę nunešus teikimą, ar ją tenkina toks ministras, kuris atveria kelią didesniam miškų kirtimui“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Seime pareiškė socialdemokratų seniūnas Juozas Olekas.   

Juozas Olekas/ Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Pasak jo, susirinkę į rudens sesiją, opozicijos frakcijų atstovai tarsis, kokių veiksmų imtis.

„Tie šeši mėnesiai nuo pirmos apkaltos ministrui jau baigiasi“, – tvirtino J. Olekas.

Vėliau jis BNS patikslino, jog dėl termino buvo neteisus.

Tuo metu Miškų sąjūdis žada kreiptis į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas, jeigu Vyriausybės nutarimas dėl miškų kirtimų normų didinimo nebus atšauktas.

LSDP frakcija gegužę inicijavo interpeliaciją K. Navickui dėl galimo buvusios darbovietės protegavimo, nesugebėjimo spręsti atliekų ir pakuočių tvarkymo, netinkamo pasirengimo miškų reformai. Seimas birželį pritarė K. Navicko atsakymams, todėl jis išsaugojo savo postą.

G. Bartuškos (ELTA) nuotr.

Pagal Seimo statutą, Seimo nariai negali vienos sesijos metu pakartotinai teikti interpeliacijos tam pačiam Vyriausybės nariui.

Ministrui interpeliaciją pateikti gali ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė, reikalaudama paaiškinti jo  sprendimų motyvus. Jeigu Seimo nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras privalo atsistatydinti.

Vyriausybė rugpjūtį patvirtino didesnę metinę miškų kirtimo normą penkeriems metams – ji bus didesnė 6 proc. nei 2014–2018 metais. Miškų sąjūdis ragina Vyriausybę šį savo žingsnį atšaukti.

„Jeigu nutarimas nebus atšauktas, Miškų sąjūdis kreipsis į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas“, – spaudos konferencijoje sakė Miškų sąjūdžio pirmininkas Gintautas Kniukšta.

Tuo metu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys teigė, kad Aplinkos ministerija tarnauja medienos pramonei. Anot jo, Miškų ūkio konsultacinėje taryboje, kuri ir pasiūlė didinti kirtimų normą iki 11,85 tūkst. hektarų, yra medienos pramonės atstovų.

„Ministerija ir ministras klusniai vykdo visus tos pramonės atstovų nurodymus“, – teigė L. Balsys.

Pasak jo, didinti miškų kirtimų normos nebuvo reikalo, nes ir senoji norma nebuvo pasiekiama. 

Aplinkos ministerija, motyvuodama siekiu išlaikyti miško naudojimo stabilumą, iš pradžių siūlė Vyriausybei metinę kirtimo normą 2019–2023 metams palikti nepakeistą, tačiau Vyriausybė priimdama sprendimą atsižvelgė į kitų ministerijų, įskaitant Energetikos, argumentus. Teigiama, kad taip siekiama pagaminti daugiau biokuro ir nedidinti šilumos kainos gyventojams.