Quantcast

Socialdemokratai nusivylę: atmestos pataisos dėl merų rinkimų – konservatorių plano dalis

Atmetusi socialdemokratų teiktą Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių merų rinkimų valdančioji dauguma užkirto kelią diskusijoms ir kompromisų paieškai, o greičiausiai – ir tiesiogiai renkamų merų įteisinimui, teigia Seimo Socialdemokratų frakcijos narys Eugenijus Sabutis.

Lietuvos socialdemokratų frakcija, kaip teigiama pranešime, neslepia nusivylimo Seime vykusiais balsavimais dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo Konstitucijoje.

Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę buvo pasiekę du alternatyvūs Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektai, vienas – socialdemokrato E. Sabučio iniciatyva teiktas opozicinių frakcijų projektas, kitas – Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen.

Nepaisydami raginimų pritarti abiem projektams, valdantieji savo balsais atmetė opozicijos variantą ir pritarė tik parlamento vadovės konstitucinėms pataisoms.

E. Sabutis pabrėžė, kad prieš balsavimus buvo nuoširdžiai kalbėta ir tarsi buvo sutarimas pritarti tiek socialdemokratų, tiek Seimo pirmininkės projektams. Svarbiausias tikslas, jo teigimu, buvo pajudėti iš mirties taško ir pradėti svarstymą, ir tada pasirinkti geriausią variantą, kuriam pritartų absoliuti dauguma Seimo narių.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Eugenijus Sabutis, M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Neleisdama net svarstyti socialdemokratų projekto, E. Sabučio nuomone, valdančioji dauguma pati užkirto kelią vėlesnėms diskusijoms ir kompromisų paieškai, o greičiausiai – ir tiesiogiai renkamų merų įteisinimui.

„Jeigu dar iki šios minutės ir buvo iliuzijų, kad valdančioji dauguma bando eiti į kompromisą ar įsiklausyti į Seimo mažumos nuomonę, tai tokios iliuzijos po balsavimų galutinai subliuško“, – pabrėžė Seimo narys.

Jeigu dar iki šios minutės ir buvo iliuzijų, kad valdančioji dauguma bando eiti į kompromisą ar įsiklausyti į Seimo mažumos nuomonę, tai tokios iliuzijos po balsavimų galutinai subliuško.

Pasak socialdemokrato, balsavimai dėl konstitucinių pataisų, leisiančių merus ir toliau gyventojams rinkti tiesiogiai, parodė, kad Seimo dauguma, kuriai diriguoja konservatoriai-krikdemai praktiškai „nusivalo kojas į demokratinius procesus“ – taip iš esmės užbraukdami bet kokias viltis rasti kompromisą ir pereidami į tiesioginę konfrontaciją su opozicija.

„Bet gal ir buvo toks tikslas. Gal nuoširdaus noro įteisinti tiesioginius merų rinkimus niekada ir nebuvo. Nors visais būdais bando tai neigti, bet buldozerio principu įvykęs balsavimas tai tik įrodė“, – sako Seimo narys E. Sabutis.

Parlamentaras mano, kad valdančiųjų tikslas gali būti vienas – supriešinti Seimą, kad priėmimo stadijoje nesurinktų reikiamų 94 Seimo narių balsų, reikalingų pakeiti Konstituciją, o tada garsiai sakyti, kad jūs, socialdemokratai ir kiti opozicijos atstovai, patys norėjote tiesiogiai rinktų merų, o dabar patys nebalsuojate.

„Bet nei socialdemokratai, nei opozicija negali palaikyti valdančiųjų noro lakoniškai į Konstituciją įrašyti, kad meras renkamas tiesiogiai, o visa kita nustatoma įstatymu. Tarp projektų yra vienas esminis skirtumas – mano variante siūloma konkrečiai apibrėžti, kas yra meras, t. y. tarybos pirmininkas, savivaldybės vadovas. Nors valdančiųjų projektas pristatomas kaip „trumpas ir „aiškus“, tačiau kyla grėsmė, kad kaskart susiformavus naujai daugumai, politikai Seime sieks keisti savivaldos įstatymus savo naudai“, – pabrėžia socialdemokratas.

Nuo to laiko, kai galioja tiesioginiai merų rinkimai, Seimas beveik 20 kartų peržiūrėjo merų įgaliojimus, todėl Seimo nariui kyla klausimas, ar nebus bandoma kiekvieną kartą prieš formuojantis naujai politinei daugumai peržiūrinėti šituos įgaliojimus ir sustatyti savivaldą taip, kaip norima.

„Vis garsiau kalbama, kad valdantiesiems tiesiogiai gyventojų renkami merai yra nereikalingi. Ypač didžiausiai Seimo frakcijai – konservatoriams. Vis dar neturėdami aiškiai išreikštų lyderių tiek regionuose, tiek didžiuosiuose miestuose, konservatoriai galimai siekia grįžti į laikus, kai merus rinkdavo savivaldybių tarybos“, – akcentavo parlamentaras.

Jo teigimu, reikia paimti tik vieną pavyzdį – Vilnių. Iki 2015 m. galiojusi merų rinkimų tvarka leido konservatoriams Vilniuje turėti bent porą merų, o po to pasikeitęs merų rinkimų reglamentavimas, konservatoriams jau nebesuteikė vilties turėti tiesiogiai rinkto mero. Ta pati situacija, pasak socialdemokrato, yra ir Kaune.

„Tiek konservatorių, tiek kitų valdančiąją daugumą sudarančių partijų situacija regionuose dar blogesnė. O artėjantys savivaldybių tarybų rinkimai nieko gero toliau nuo Vilniaus nutolusiuose rajonuose nieko gero nežada“, – sako Seimo narys E. Sabutis, pažymėdamas, kad galimybė rinkti merą per tarybas jiems atrodo daug patrauklesnė.

Užtektų turėti reikiamą tarybos narių skaičių, sudaryti koaliciją tarybose, užkulisiuose pasidalinti postus ir drąsiai kelti savo kandidatą į merus, teigia E. Sabutis, primindamas, kad tokių atvejų jau būta.

Sureagavo Seimo pirmininkė

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad nėra pagrindo opozicijai piktintis dėl antradienį Seime valdančiųjų balsais atmesto socialdemokratų teikto Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų projekto. Nors opozicija priekaištauja, kad valdantieji pateikimo stadijoje leido praeiti tik Seimo pirmininkės inicijuotam Konstitucijos keitimo projektui, ir tvirtina, kad dėl to galbūt kilo rizika išsaugant tiesioginius merų rinkimus Lietuvoje, V. Čmilytė-Nielsen viliasi, kad tokius pareiškimus lemiančios politikų emocijos atslūgs. Be to, liberalės teigimu, būtent jos teiktas Konstitucijos pataisų projektas, kuriuo būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, Konstitucijoje neapibrėžiant mero įgaliojimų ir santykio su savivaldybės taryba, ir yra kompromisinis.

„Projektas, kurį pasiūliau aš, kuris buvo ne kartą aptartas tiek su pozicijos, tiek su opozicijos politikais, – yra kompromisinis. Noriu priminti, kad nuo pat pradžių buvo įvairių siūlymų iš skirtingų frakcijų. O LSDP teiktas projektas nėra kompromisinis. Man atrodo, kad valdantieji šiuo atveju tikrai padarė didelį žingsnį opozicijos pusėn. Į šį projektą telpa įvairūs galimi modeliai“, – Eltai penktadienį sakė Seimo vadovė.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Pasak jos, be jokios abejonės, toliau svarstant dėl Konstitucijos pataisų, kartu bus kalbama ir apie įstatymo projektą, kuriuo būtų aiškiai apibrėžti mero įgaliojimai.

Noriu priminti, kad nuo pat pradžių buvo įvairių siūlymų iš skirtingų frakcijų. O LSDP teiktas projektas nėra kompromisinis.

„Nuo pat pradžių ir siūlėme, kad paraleliai kalbėtume apie įstatymą. Aš, tiesą sakant, net neabejoju, kad mes tą ir darysime – paraleliai ruošime modelius ir diskutuosime, koks galėtų būti santykis mero ir savivaldos tarybos. Aš manau, kad, susigulėjus sukilusioms emocijoms, mes ir toliau eisime tuo keliu, kurį ir buvome su opozicija aptarę“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Neabejoju, kad diskusijos dėl modelio paraleliai vyks“, – teigė liberalė, kartu pažymėdama suprantanti, kad ir nuo opozicijos balso priklausys, ar šalyje liks tiesioginiai mero rinkimai.

„Tikiuosi, kad ir opozicija šioje vietoje taip pat linkusi į sprendimą“, – apibendrino ji.

Opozicija piktinasi valdančiaisiais: sako, kad buvo apgauti

Kaip ELTA skelbė anksčiau, opozicinių parlamentarų nepasitenkinimą sukėlė tai, kad antradienį buvo atmestas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos parengtas projektas, kuriame, be tiesioginių merų rinkimų įteisinimo, taip pat siūloma aiškiai apibrėžti merų įgaliojimus. Šios frakcijos seniūnas Algirdas Sysas tvirtina, kad valdantieji sulaužė pažadą pateikimo stadijoje paremti abudu projektus, todėl jis taip pat įspėja Seimo pirmininkę, jog Pagrindinio šalies įstatymo keitimui reikiamų 94 balsų valdantieji gali ir nesurinkti.

Parlamento pirmininkės inicijuotas Konstitucijos keitimo projektas, kuriuo būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, neapibrėžiant mero įgaliojimų ir santykio su savivaldybės taryba, po pateikimo susilaukė 120 parlamentarų palaikymo, vienas Seimo narys balsavo prieš ir dar du susilaikė.

Tuo metu LSDP frakcijos inicijuotas projektas, kuriame, be rinkimų būdo, taip pat buvo siūloma apibrėžti tiesiogiai renkamo mero funkcijas, įtvirtinant jo, kaip savivaldybės tarybos pirmininko ir kartu savivaldybės vadovo statusą, daugiausiai valdančiųjų balsais buvo atmestas, 59 Seimo nariams balsavus „už“, dar 3 balsavus prieš ir 61 susilaikius.

Tokie pastarojo balsavimo rezultatai papiktino opozicijai priklausančius parlamentarus, kurie sako, kad valdančioji dauguma, nepaisant susitarimo pateikimo stadijoje palaikyti abudu projektus, esą juos išdavė. Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis tikino, kad opozicija ir valdantieji pateikimo stadijoje buvo sutarę palaikyti abudu projektus, o dėl to, kurį siūlymą parlamentarai palaikytų Konstitucijos pataisų priėmimo metu, turėjo būti sprendžiama Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK).

„Valdantieji tiesiog prarado pasitikėjimą. Buvo sutarimas, kad bus pritarta po pateikimo abiem projektams ir TTK toliau tęsis diskusijos. Esminis dalykas ne tik formaliai įteisinti tiesioginius merų rinkimus, bet įteisinti tokį merą, kuris tikrai būtų įgalus pilnai atstovauti visuomenei, bendruomenei“, – Eltai kalbėjo opozicijos lyderis S. Skvernelis.

Tuo metu Seime atmestą Konstitucijos pataisų projektą rengusios LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Sysas teigia, kad opozicijos atstovai esą buvo sutarę su V. Čmilyte-Nielsen, jog pateikimo stadijoje palaikys vieni kitų projektus.

„Nebuvo tai raštu kažkaip užtvirtinta, o korektiškai, draugiškai. Mes ne vieną kartą susitikome ir pasiūlėme, spaudėme pirmininkę ir kitus, kad reikia judėti į priekį, teikime abudu projektus, po pateikimo pritariame, o kaip ten bus po komiteto, tai bus kitas reikalas“, – Eltą tikino A. Sysas.

Opozicijos lyderis tvirtina, kad tam, jog parlamentarams pavyktų išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką ir surinkti 94 reikalingus balsus parlamente, valdantieji privalės atsižvelgti į opozicijos reikalavimus. Priešingu atveju, jis žada, kad opozicija nepalaikys Seimo pirmininkės inicijuoto projekto.

„Matome, kad bandoma gudrauti, tai tokio pasitikėjimo nebelieka. Matysime, kaip bus toliau. Norint gauti tuos 94 balsus, mes tikrai sieksime balsuoti tik tuomet, kai bus parengti įstatymo projektai, kurie iš tiesų labai aiškiai pasako, kas tas meras“, – sakė S. Skvernelis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SOCDEMAI ! -- tai jūsų lindimo į u ž p a k a l į

SOCDEMAI ! -- tai jūsų lindimo į u ž p a k a l į portretas
KONSERVATORIAMS pasekmė--esate VEIDMAINIAI ir tai a i š k i a i mato RINKĖJAI, todėl tokia GĖDINGA dvilypė socdemų LAIKYSENA juos per rikimus n u s k a n d i n s
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių