Smarkiai kritę nebepakyla

Žiūrint į daugelio metų pasitikėjimo prezidentais kreivę, galima sakyti, kad meilė jiems beveik akla – G.Nausėdos pirmtakai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė visą savo pirmą kadenciją karaliavo reitingų viršūnėse. Tiesa, ir jiems teko leistis žemyn lyg nuo stataus kalno ir netgi didesniu greičiu nei šįsyk G.Nausėdai.

Tačiau jo atvejo unikalumas – kad toks kritimas ištiko jau pirmą pusmetį poste: lapkritį jo simpatikų sumažėjo net beveik 10 proc. punktų (nuo 82,5 iki 72,8 proc.), gruodį – dar 3,5 proc. punkto (iki 69,3 proc.). Šiame kadencijos taške D.Grybauskaitę palankiai vertino net 85,3 proc., V.Adamkų – 83,1 proc. piliečių.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" direktorius dr. Vladas Gaidys primena, kad V.Adamkaus pirmos kadencijos pradžioje reitingai nedaug pabanguodami kilo net iki 89 proc. ir tik po pusantrų metų poste 1999-ųjų pabaigoje per mėnesį krito net 23 proc. punktais (nuo 85,3 iki 62,3 proc.). Tai, primena V.Gaidys, buvo susiję su "Williams" istorija.

Meilė D.Grybauskaitei buvo neįtikėtinose aukštumose – 80–80,7 proc. su mažais svyravimais laikėsi pustrečių metų, tačiau 2012-ųjų pabaigoje per tris mėnesius krito 25 proc. punktais (nuo 75,5 iki 50,3 proc.). V.Gaidys pasakoja, kad kaip tik tuo metu V.Grybauskaitė buvo surengusi anglų kalbos egzaminą socialdemokratų, darbiečių ir tvarkiečių kandidatams į ministrus.

Nors tai buvo momentinis pasitikėjimo kritimas ir jau po trijų mėnesių jis vėl siekė 67 proc., tačiau, pastebi V.Gaidys, iki buvusių aukštumų jau niekada nebepakilo. Beje, V.Adamkui buvo pavykę susigrąžinti dalį prarasto pasitikėjimo, bet niekada jo nesusigrąžino tiek, kiek turėjo iki didžiojo nuokryčio taško, o kristi jam teko ir dar žemiau – iki 53,7 proc.

Žinoma, pasitikėjimo prezidentu lygis priklauso ir nuo politinio konteksto. Viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus primena, kad V.Adamkaus pirmos kadencijos laikais visuomenė buvo labiau homogeniška, o vakarietiškas V.Adamkus buvo fenomenas lietuviškojoje politikoje. D.Grybauskaitė pirmai kadencijai išrinkta valstybės vadove per pačią finansų krizę kaip gelbėtoja. Ji neturėjo konkurentų, lengvai laimėjo rinkimus jau pirmame ture, o jos reitingai tada tiesiog siekė kosmosą.

V.Adamkus ir D.Grybauskaitė visą savo pirmą kadenciją karaliavo reitingų viršūnėse.

"O G.Nausėdai teko varžytis ir laimėti prieš labai populiarią Ingridą Šimonytę, už kurią balsavo trečdalis rinkėjų, ir tai didelis skaičius. Rinkimų metu jie buvo skeptiškai nusiteikę G.Nausėdos atžvilgiu, po rinkimų iš karto ėmė jį kritikuoti ir Prezidento rankos ištiesimas jiems, ko gero, būtų padėjęs jam padidinti savo palaikytojų gretas", – svarsto M.Katkus, bet pabrėžia, kad tai tik smulkmenos palyginti su tuo, kaip G.Nausėdos populiarumą paveikė jo laikysena Alytaus gaisro atveju.

Reitingus degino gaisras

"Smuktelėjęs palankiai G.Nausėdą vertinančiųjų skaičius rodo ir tai, kad jo medaus mėnuo su visuomene baigėsi, ir tai, kad bendras nusivylimas visa valdžia didėja. Vis dėlto akivaizdžiausia to priežastis – Prezidento laikysena Alytaus gaisro dienomis. Ši nelaimė žmonių širdis palietė labai stipriai, ir iš Prezidento laukta tvirtos pozicijos. Visuomenė tikisi, kad Prezidentas bus žmonių pusėje, o jei atsitinka kas negero, jais pasirūpins. Tačiau kai Lietuvoje vyko tokia nelaimė, Prezidentas važinėjo į vizitus, lankė dukrą Pietų Korėjoje. Sunkiai įsivaizduočiau D.Grybauskaitę neprisiimant lyderystės tokiais atvejais kaip Alytaus gaisro. Tai buvo ne tas atvejis, kur Prezidentui reikėjo delsti prieš pademonstruojant savo poziciją", – sako M.Katkus.

Pasak jo, G.Nausėdai sunkiai sekasi parodyti savo poziciją ir dabartiniuose politiniuose procesuose – čia baisus chaosas ir natūralu, kad žmonės pradeda klausti – o kur Prezidentas, ką jis daro, kad situacija keistųsi.

Pirmoji ponia yra socialiai labai aktyvi, tačiau imasi šališkų, politiškai ir vertybiškai gana kryptingų veiklų, ir tai sukelia kontroversijų.

Tik susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus atveju Prezidentas parodė poziciją (ir tai pavėluotai, iš pradžių dar davęs ministrui porą savaičių pasitaisyti). "Jei G.Nausėda būtų stojęs J.Narkevičiaus pusėn, būtų susitapatinęs su valdančiąja dauguma, kas jam ypač pavojinga. Jam reikia labai akivaizdžiai nubrėžti brūkšnį tarp savęs ir valdančiosios daugumos, Vyriausybės, ko jis aiškiai nepadarė. D.Grybauskaitė labai aiškiai tai padarydavo", – lygina M.Katkus.

ISM vadybos ir ekonomikos universiteto profesorės politologės dr. Irminos Matonytės manymu, pasitikėjimą G.Nausėda trupina ir jo politinis-programinis seklumas, jo iškeltos gerovės valstybės idėjos buksavimas. "Prezidentas gana stipriai į viešąjį diskursą įnešė gerovės valstybės idėją, kurios turinys, deja, ir jam pačiam neatrodo labai aiškus (nors jis ir ironizuodamas siunčia vieną ar kitą ministrą knygų apie tai skaityti, bet nepasako, kurių ir į ką atkreipti dėmesį). Paraleliai vykstant dviems procesams – gerovės valstybės, kaip aiškiai neartikuliuotos idėjos, propagavimui ir naujų mokesčių įvedimo svarstymams Seime – įsisukama į ydingą ratą, kuris tikriausiai praktiškai nieko gero nežada nė vienai bent kiek aiškesnei politinių pažiūrų ir aiškesnių politinių lūkesčių srovei", – sako I.Matonytė. Ji pripažįsta, kad už tokią vertybinę-naratyvinę sumaištį labiausiai atsakingas Seimas, valdančioji dauguma, o ne Prezidentas, bet nusivylimas krinta ir ant jo, nes pasitikėjimui Seimu ir Vyriausybe tiesiog jau nėra kur žemiau kristi.

Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad Prezidentas G.Nausėda kaip asmenybė "žaidžia" sudėtingesnėje situacijoje: jis turi žmoną ir dukras, o čia pasirodė esant jo silpnųjų vietų. Pasak I.Matonytės, asmeninė kelionė aplankyti Pietų Korėjoje studijuojančios dukros per oficialią kelionę į Japoniją paliko neskaidraus veikimo prieskonį, nors paskui pasinaudojus viešaisiais ryšiais ir buvo bandoma tai užglaistyti.

"O pirmoji ponia yra labai socialiai aktyvi, tačiau imasi šališkų, politiškai ir vertybiškai gana kryptingų veiklų, ir tai sukelia kontroversijų. Ji keistai supranta ir savo iniciatyvų viešinimą: viename interviu teigė norinti veikti nesiviešindama, o siekdama teigiamų rezultatų socialinėje srityje ir visuomenės telkimosi. Bet taip veikti gali kiekvienas eilinis pilietinės visuomenės narys, o pirmosios ponios statusas įpareigoja savo veiklą viešinti", – sakė I.Matonytė.

ISM profesorės vertinimu, Prezidento sprendimų priėmimo stiliui trūksta ryžto, asmeninės valios ir atsakomybės. Be to, G.Nausėda grįžta prie blogo tono savo sprendimus įvardinti ne vartojant "aš", o "mes", kas vis plačiau ir plačiau aptarinėjama ir kritikuojama viešojoje erdvėje.

Nesitapatinti su valdančiaisiais

Tad ką G.Nausėdai daryti, kad susigrąžintų ar bent jau toliau nebarstytų piliečių pasitikėjimo, kas prezidento postui ir suteikia didelių galių?

Žinoma, visų pirma padaryti tinkamas išvadas dėl tų savo poelgių ar elgsenos, dėl kurių, tikėtina, ir krito jo reitingai. Panašu, jis bando tai daryti. Laikosi savo griežtos pozicijos dėl J.Narkevičiaus, vetavo valdančiųjų pataisą dėl rinkimų kartelės nuleidimo iki 3 proc., kas galimai kitos kadencijos Seime sukeltų dar daugiau chaoso.

Viešųjų ryšių eksperto M.Katkaus manymu, Prezidentas jau anksčiau turėjo suprasti, kad negali tapatintis su dabartine valdančiąja dauguma, kuri per pastaruosius kelis mėnesius visuomenės akyse taip susimovė, kad net sunku suvokti, kaip galima taip susimauti. "Kad ir tas keliukas premjero namų link – geriausiu atveju beprecedentis žioplumas, blogiausiu – visiškas visuomenės nuomonės ignoravimas. Žmonės gali atleisti prastą ES pinigų skirstymą ar prastą atstovavimą Lietuvai užsienyje, bet kai žmogus išsiasfaltavo sau kelią, tai kiekvienam akivaizdu. Manau, S.Skvernelio reitingų kritimas nėra baigtinis. Tad Prezidentas turi atsitolinti nuo valdančiosios daugumos ir jos Vyriausybės, sakydamas, kad valstybei reikia stabilumo, todėl jos nekeičiame, juolab netoli rinkimai", – sako M.Katkus.

Sunkiai įsivaizduočiau D.Grybauskaitę neprisiimant lyderystės tokiais atvejais kaip Alytaus gaisro.

Ar G.Nausėda gali turėti didesnius reitingus, nei dabar turi? M.Katkaus manymu, turbūt ne, juolab prezidentas vis dar labai populiarus. Be to, reikia neužmiršti, kad kiekvienas politinis veiksmas, toks kaip J.Narkevičiaus atžvilgiu, Prezidentui kainuoja jo kritikuojamo asmens rėmėjų palaikymo praradimą. Taip nutikdavo ir kitiems ligšioliniams prezidentams, pavyzdžiui, D.Grybauskaitės reitingai buvo sumažėję po konflikto su V.Uspaskichu, nes nuo jos nusisuko šio politiko rėmėjai.

Pasak sociologo V.Gaidžio, kol kas negalima pasakyti, kad kuri nors piliečių grupė gręžiasi nuo G.Nausėdos. Kai vis dar tiek daug – beveik 70 proc. jį remia, kai jis be konkurencijos pirmas, akivaizdu, kad visos grupės jį daugiau ar mažiau myli. Jei pasitikinčiųjų liktų tik apie 50 proc., tada jau išryškėtų, kaip respondentai išsidiferencijavę.

O kol kas Prezidentui reikia tik pasistengti toliau tokiais tempais kaip pastaruosius du mėnesius nebebarstyti žmonių meilės.