Sekmadienio vakarą skubiai sušauktame Ministrų kabineto posėdyje nutarta stabdyti skrydžius nuo gruodžio 21 dienos 4 val. ryto iki šių metų gruodžio 31 dienos 24 val. Taip pat neribojami skrydžiai iš Lietuvos į JK.

„Geriau dabar priimti apribojančius sprendimus, o toliau, jeigu matysime, kad atsiranda daugiau aiškumo, kuris keičia situaciją, tuomet, žinoma, visada paprasčiau apribojimą atšaukti, negu jį pavėluotai įvesti. Tai šiandien turime ant stalo karantino nutarimo pakeitimą, kuris uždraustų skrydžius iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Atitinkamai, apribojimas galiotų kurį laiką“, – posėdyje kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.

Ji pridūrė, kad sprendimai koordinuojami su kitomis Baltijos šalimis, tačiau „gaila, kad neturime kol kas europinio sprendimo“, nors ir yra ketinimų šį klausimą iškelti Europos Sąjungos lygiu.

Nauja viruso mutacija

Siūlymą uždrausti skrydžius keleiviams vežti iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą Vyriausybei pateikė Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgusi į sekmadienį posėdžiavusios Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) bei Susisiekimo ministerijos pasiūlymą.

„Atsižvelgiant į tai, kad Jungtinėje Karalystėje nustatyta nauja viruso mutacija, kuri galimai susijusi su lengvesniu viruso plitimu, daugelis šalių, kaip jau premjerė minėjo (...) priima papildomus prevencinius apribojimus atvykstančiųjų iš Jungtinės Karalystės atžvilgiu“, – posėdyje kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Jis pabrėžė, kad kol kas „nėra informacijos, kuri galutinai patvirtintų, kad ši viruso atmaina lengviau užkrečiama ar ja susirgus sunkiau sergama“. Taip pat nėra ir bendrų tarptautinių organizacijų, įskaitant ir Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), rekomendacijų dėl veiksmų, kurių šalys galėtų imtis šiuo atžvilgiu.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė, kad kelios pirmadienio naktis paliekama nusileisti tiems lėktuvams, kurie posėdžio metu dar tik kyla iš JK ar jau yra ore.

„Gal dar keletas akcentų (...) Vyriausybė nesiūlo drausti skrydžių į Jungtinę Karalystę, tai jeigu jie bus organizuojami ar lėktuvai planuoja rytoj (pirmadienį – BNS) išvykti, tai tikrai keleiviai, – jeigu tai yra būtina, nors nerekomenduojame – tikrai galės išvykti“, – sakė M. Skuodis.

Sprendimai keliantys nepatogumų

Jis pripažino, kad sprendimai yra sudėtingi ir keliantys nepatogumų, bet piliečiai, norėdami dar labiau neapsunkinti savo situacijos, turėtų likti tose šalyse, kur yra dabar.

Tikrai saugiausias variantas šiuo metu įvertinus visas aplinkybes, likti ten, kur žmonės yra.

„Tai aš gal čia norėčiau akcentuoti, kad tikrai saugiausias variantas šiuo metu įvertinus visas aplinkybes, likti ten, kur žmonės yra: šiuo atveju, jeigu Jungtinėje Karalystėje, tai tikrai nekeliauti į Lietuvą. Nes net ir ieškant kitų variantų, alternatyvių skrydžių, atsižvelgiant į tai, kokius sprendimus šiuo metu priiminėja ar yra priėmusios kitos Europos Sąjungos valstybės narės, tikrai gali kilti rimtų problemų“, – sakė M. Skuodis.

Jis pažymėjo, kad nors išvykimas į Jungtinę Karalystę neribojamas, piliečiams gali kilti problemų ir išvykstant iš Lietuvos.

„Kalbant apie skrydžius iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę – taip, gali būti tam tikrų sutrikimų, jeigu lėktuvas, kuris turėjo atvykti, jis neatvyks (iš JK į Lietuvą – BNS) – natūralu, negalės ir išvykti“, – kalbėjo ministras.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad sekmadienį vyko Baltijos šalių derybos dėl bendro atsako į situaciją.

„Turbūt šią minutę galima patvirtinti, bent pagal mūsų turimą visą informaciją, kad Latvija yra priėmusi sprendimą, uždaro keleivinių lėktuvų atvykimą į Latvijos oro uostus, Estija taip pat yra priėmusi šitą sprendimą, ir dabar tiktai yra laukiama mūsų galutinio sprendimo“, – posėdyje kalbėjo G. Landsbergis.

Pasak jo, kontaktuota su Suomija ir Lenkija, šių valstybių sprendimo laukiama pirmadienį. Diplomatijos vadovo teigimu, taip pat imamasi veiksmų, kad šiuo klausimu būtų geresnis koordinavimas ES lygiu.

„Pavasario pavyzdys rodo, kad taip, iš tikrųjų, kiekvienos valstybės atskiras sprendimas dažnai sukuria papildomų komplikacijų. Todėl kreipėmės su Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrais šiandien į Vokietijos, kaip pirmininkaujančios (ES – BNS) valstybės, užsienio reikalų ministrą, prašydami koordinuoti tiek užsidarymą, tiek ir vėliau, tikėtina, ganėtinai greitą atsidarymą“, – sakė G. Landsbergis.