„Mūsų septyniolikos valstybių pasiūlymas tebegalioja – nustatyti dujų kainų ribą Europos Komisijos pastangomis ir ieškoti finansavimo instrumentų, kurių sąskaitomis galėtume tai kompensuoti“, – Prezidentūros išplatintame vaizdo įraše sakė Prahoje ketvirtadienį viešintis G. Nausėda.

„RRF arba gaivinimo fondas tam netinka, kadangi reikėtų iš principo persiderėti iš naujo dėl RRF struktūros – ten yra numatyti tikslai, procedūros, reikėtų ir Europos Parlamento pritarimo. Matyt, galima eiti kitu keliu ir tas finansinis instrumentas pirmiausia galėtų būti pačios Europos Komisijos galimybės pasiskolinti tikrai patrauklia kaina ir naudotis šitomis skolintomis lėšomis laikinam dujų kainų pikui įveikti“, – teigė šalies vadovas.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) trečiadienį pareiškė, jog ES yra „pasirengusi diskutuoti“ dėl importuojamų dujų kainų viršutinės ribos, siekdama sumažinti sparčiai augančias energijos sąnaudas.

„Komisija čia tartum atsistoja į tam tikrą kompromiso poziciją, ieškodama pasiūlymų, kurie atitiktų abiejų pusių interesus“, – teigė G. Nausėda.

Pasak šalies vadovo, per penktadienį Prahoje vyksiančią neformalią Europos Vadovų Tarybą bus tariamasi apie energetiką, bet sprendimai nebus priimti.

Tarp Europos Komisijos pateiktų pasiūlymų praėjusį penktadienį vykusioje už energetiką atsakingų Europos Sąjungos ministrų taryboje neliko siūlymo nustatyti dujų kainų lubas. Vis dėlto už energetiką atsakingi ministrai įpareigojo Europos Komisiją artimiausiu metu parengti tai numatantį dokumentą.

Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau ne kartą teigė, jog siūlymas dėl dujų kainų lubų labiau tenkintų Lietuvą, nei priimti sprendimai įpareigoti eksportuojančias elektrą šalis pasidalinti vadinamaisiais viršpelniais su importuojančiomis šalimis. Anot ministro, dujų kainų lubos leistų užtikrinti mažesnes elektros kainas tiek gyventojams, tiek verslui.

Europos Komisija teigia, kad palaikytų dujotiekiais tiekiamų dujų kainų apribojimus, siekdamas sumažinti Rusijos eksportą, tačiau priešinosi suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) kainų ribų nustatymui. Ji baiminasi, kad taip pardavėjai gali tiesiog nukreipti tiekimą į kitas rinkas, o tai reikštų dar mažesnį importą į ES. Vokietija, tradiciškai buvusi didžiausia rusiškų dujų gavėja, taip pat atmetė šią idėją.