- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Paulė Kuzmickienė kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį ir socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę, siūlydama apsvarstyti socialines ir sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo galimybes, kurios būtų skirtos Nepriklausomybės gynėjams ir kitiems nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenims ir pateikti tokių priemonių planą.
„Prieš 30 metų, sausio 11–13 dienomis, taikūs ir beginkliai piliečiai suskubo ginti Lietuvos ir stojo prieš sovietų tankus ir ginkluotus karius. 14 žmonių žuvo, šimtai buvo sužeista, tūkstančiai iki šiol gydosi širdyje ir sieloje atsivėrusias žaizdas. Deja, laikas gydo ne visas žaizdas – sukeltoms traumoms įveikti reikalingos ir valstybinių institucijų pastangos“, – teigia P. Kuzmickienė.
P. Kuzmickienė sako, kad Nepriklausomybės gynėjai ir kiti nukentėjusieji nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir vėliau vykdytos SSRS agresijos – tai žmonių grupė, kuri patyrė specifines traumas. Šalia fizinių sužeidimų ne ką mažiau svarbūs ir psichologiniai padariniai.
„Iki šiol itin mažai dėmesio buvo skirta šių asmenų savijautos analizei ir trauminės patirties įveikai psichologiniu aspektu. Tiek sužaloti Nepriklausomybės gynėjai, tiek žuvusių gynėjų artimieji vis dar patiria pasikartojančius trauminės patirties vaizdinius. Deja, iki šiol 1991 m. sausio įvykius išgyvenusiems ir nukentėjusiems asmenims ar jų giminaičiams nebuvo pasiūlyta jokia potrauminiams sutrikimams įveikti reikalinga pagalba“, – komentavo Seimo narė.
Deja, iki šiol 1991 m. sausio įvykius išgyvenusiems ir nukentėjusiems asmenims ar jų giminaičiams nebuvo pasiūlyta jokia potrauminiams sutrikimams įveikti reikalinga pagalba.
„Prašau ministrų apsvarstyti socialines ir sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo galimybes, kurios būtų skirtos Nepriklausomybės gynėjams ir kitiems nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenims“, – kreipimąsi komentavo Seimo narė.
Beje, šią savaitę posėdžiavusi Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, siekdama pažymėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, nutarė siekti įteisinti Laisvės gynėjo teisinį statusą asmenims, kurie 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. priklausė Lietuvos gynybos struktūroms, davė priesaiką (pasižadėjimą) ir jos nesulaužė, taip pat asmenims, nurodytu laikotarpiu dalyvavusiems organizuotose struktūrose. Komisija siūlo visuomeninėms organizacijoms registruoti asmenis, turinčius dokumentus ar faktinius įrodymus, iki kol bus priimti teisės aktai.
Anot komisijos pirmininko prof. dr. Valdo Rakučio, siekiant įteisinti Laisvės gynėjo teisinį statusą, gali būti susidurta su autentifikavimo problemomis, todėl planuojama sudaryti autoritetingą komisiją archyvinių dokumentų būklei nustatyti ir konkretiems atvejams ištirti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
STT tyrime – Kretingos politikas: kyšiai buvo perduodami grynaisiais?
Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktoje plataus masto operacijoje įtarimai pareikšti 35 asmenims, keturi iš jų yra privačių įmonių vadovai ir šeši – gydymo įstaigų vadovai. STT įtarimus pareiškė ir buvusiam K...
-
V. Čmilytė-Nielsen: pavasario sesijoje Seimas Stambulo konvencijos nesvarstys8
Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad ateinančią savaitę prasidėsiančioje Seimo pavasario sesijoje Stambulo konvencija nebus svarstoma. ...
-
M. Puidokas ragina skelbti referendumą dėl Stambulo konvencijos5
Dėl galimybės skelbti referendumą Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimu Seimo narys Mindaugas Puidokas kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK). ...
-
Teisėsaugos tyrime įtariamas V. Domarkas sustabdė narystę Socialdemokatų partijoje
Teisėsaugos tyrime dėl gydymo įstaigų viešųjų pirkimų įtariamas bendrovės „Limeta“ vadovas ir Kretingos rajono tarybos narys, buvęs parlamentaras Virginijus Domarkas sustabdė narystę Socialdemokatų partijoje. ...
-
A. Anušauskas: svarstoma sukurti Hibridinių grėsmių užkardymo centrą3
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad ministerija svarsto galimybę sukurti Hibridinių grėsmių užkardymo centrą, kuris realiu laiku užsiimtų grėsmių analize, jų užkardymu. ...
-
L. Kasčiūnas: grėsmių saugumui pristatymas – savotiškas priešnuodis7
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno vertinimu, viešas naujausių grėsmių nacionaliniam saugumui pristatymas atlieka tam tikrą ir edukacinę, ir priešnuodžio funkciją. ...
-
Prezidentūroje – pokyčiai: traukiasi keturi prezidento komandos nariai2
Iš pareigų traukiasi Prezidentūros kanclerė Algė Budrytė, taip pat šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis bei dar du komandos nariai. Taip pat prie komandos jungiasi dvi naujos patarėjos – Ekonomikos ir Teisės grupėse. ...
-
Prezidentūra nesvarsto vakcinų iš trečiųjų šalių įsigijimo
Vertindama Estijos vadovės Kersti Kaljulaid teiginį, jog šalis nevengtų įsigyti vakcinų iš trečiųjų šalių, jei jos būtų patvirtintos Europos vaistų agentūros, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė tokią pozicij...
-
Prezidentūra: G. Nausėdos vizito į Sakartvelą nerengsime „ant karštųjų“2
Prezidentūra toliau negaili kritikos Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkui Žygimantui Pavilioniui, kuris, šalies vadovo nuomone, savo vizitu į Sakartvelą padarė žalą Lietuvos, kaip mediatorės, įvaizdžiui. ...
-
A. Skaisgirytė: Prezidentūra nemato reikalo diskutuoti dėl atstovavimo EVT1
Prezidentūra nemato reikalo diskutuoti, kas Europos Vadovų Taryboje (EVT) turėtų atstovauti Lietuvai, sako šalies vadovo patarėja Asta Skaisgirytė. ...