Siūlo būdą patikrinti, ar K. Bartoševičius gavo informaciją apie pradėtą tyrimą: tai nėra sudėtinga

Praėjus trims dienoms nuo skandalo pradžios, santūriais veidais susirinko TS-LKD prezidiumas. Kaip teigta, aptarti bendros pozicijos dėl buvusio frakcijos kolegos K. Bartoševičiaus.

Posėdis truko daugiau nei pusantros valandos, kai kam gal ir prailgsta – štai frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tuo metu instagrame dalijosi sniegu Vilniuje. 

Stop kadras.

Po posėdžio konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis perskaitė pranešimą. 

„Apgailestaujame ir atsiprašome dėl situacijos, kurioje buvęs Seimo ir mūsų frakcijos narys yra minimas sunkių įtarimų kontekste“, – sakė G. Landsbergis.

Į pranešimą įtrauktas ir toks punktas. „Kategoriškai nepriimame spekuliacijų, kad partijos ar frakcijos vadovybė turėjo kokią nors informaciją iš teisėsaugos apie galimus įtarimus ir ją kam nors galėjo perduoti“, – po partijos prezidiumo posėdžio pareiškimą perskaitė G. Landsbergis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Bet sutapimai – įspūdingi. Seimo narys K. Bartoševičius, būdamas komandiruotėje Čilėje ir suplanavęs kitą komandiruotę į Indiją, staiga nusprendė mandato atsisakyti. Netrukus paaiškėjo ir apie teisėsaugos tyrimą dėl galimo mažamečio ir nepilnamečio seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo.

„Akivaizdžiai matosi, kad žmogus buvo įspėtas ir buvo pareikalauta, kad jis pasitrauktų iš Seimo ir taip galbūt sumažintų skandalo reikšmingumą“, – sakė Demokratų sąjungos lyderis S. Skvernelis.

Akivaizdžiai matosi, kad žmogus buvo įspėtas ir buvo pareikalauta, kad jis pasitrauktų iš Seimo ir taip galbūt sumažintų skandalo reikšmingumą.

Jeigu informacija apie tyrimą dėl K. Bartoševičius būtų paaiškėjusi vėliau, mandatą jau padėjus, jis būtų buvęs privatus asmuo. Tad, tikėtina, visuomenė daug apie tai nebūtų sužinojusi ir ant konservatorių įvaizdžio nebūtų kritęs šešėlis.

„Manau, kad buvo gelbėjama partijos reputacija. Tai pirmas dalykas. Antra, galima daryti prielaidas ir naudoti garsiąją frazę „Kas galėtų paneigti, kad.“ Kad tokiu būdu informuotas žmogus ir jo pasirinkimo teisė – grįžti į Lietuvą ar negrįžti“, – teigė S. Skvernelis.

Nepaisant to, kad prašymas dėl mandato atsisakymo iš Čilės buvo atsiųstas penktadienio vakarą, pirmadienį, sausio 23-ąją, generalinė prokurorė Nida Grunskienė vis tiek kreipėsi į Seimo pirmininkę dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės atėmimo. Tada apie tai sužinojo ir visuomenė.

„Tai yra mūsų prokuratūros raumenų demonstravimas ir rodymas, kad politikai ar dar kažkas mūsų nepastumdys. Aš taip suprasčiau situaciją“, – sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Giedrius Surplys.

Ikiteisminio tyrimo informaciją turi ir policija, tačiau generalinis komisaras Renatas Požėla tvirtino, kad jis politikams informacijos dėl K. Bartoševičiaus nenutekino. „Iš manęs tai tikrai ne“, – sakė jis.

Paklaustas, ar policijoje šiuo klausimu pradėtas koks nors tyrimas, R. Požėla teigė, kad situacija pasidomės po atostogų.

„Aš šią savaitę esu atostogose, rytoj būsiu darbe ir rytoj bus viskas sužiūrėta, bus viskas aiškiau. Dabar tiesiog esu atostogose“, – teigė R. Požėla.

Lietuvoje už ikiteisminio tyrimo medžiagos nutekinimą gresia baudžiamoji atsakomybė.

G. Landsbergis tikino, kad iš partijos vadovybės K. Bartoševičiaus niekas neinformavo. O ne iš vadovybės? „Neturiu jokios informacijos“, – sakė G. Landsbergis. 

Buvęs generalinis komisaras S. Skvernelis žino, kaip tai galima būtų patikrinti. Tyrimas dėl K. Bartoševičiaus vyksta nuo lapkričio vidurio, tikėtina, kad jo buvo pasiklausoma.

„Paimti bent jau išklotinę ir pažiūrėti, kas iš Lietuvos paskambino į Čilę tam abonentui. Tai nėra labai sudėtinga“, – sakė S. Skvernelis.