- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Seimo vadovė: ukrainiečiai negali melstis bažnyčioje, kuriai vadovauja...
-
Seimo vadovė: ukrainiečiai negali melstis bažnyčioje, kuriai vadovauja...
-
Seimo vadovė: ukrainiečiai negali melstis bažnyčioje, kuriai vadovauja...
-
Seimo vadovė: ukrainiečiai negali melstis bažnyčioje, kuriai vadovauja...
-
Seimo vadovė: ukrainiečiai negali melstis bažnyčioje, kuriai vadovauja...
-
Seimo vadovė: ukrainiečiai negali melstis bažnyčioje, kuriai vadovauja...
-
Seimo vadovė: ukrainiečiai negali melstis bažnyčioje, kuriai vadovauja...
-
Seimo vadovė: ukrainiečiai negali melstis bažnyčioje, kuriai vadovauja...
-
Seimo vadovė: ukrainiečiai negali melstis bažnyčioje, kuriai vadovauja...
-
Seimo vadovė: ukrainiečiai negali melstis bažnyčioje, kuriai vadovauja...
-
Seimo vadovė: ukrainiečiai negali melstis bažnyčioje, kuriai vadovauja...
-
Seimo vadovė: ukrainiečiai negali melstis bažnyčioje, kuriai vadovauja...
-
Seimo vadovė: ukrainiečiai negali melstis bažnyčioje, kuriai vadovauja...
-
Seimo vadovė: ukrainiečiai negali melstis bažnyčioje, kuriai vadovauja...
-
Seimo vadovė: ukrainiečiai negali melstis bažnyčioje, kuriai vadovauja...
-
Seimo vadovė: ukrainiečiai negali melstis bažnyčioje, kuriai vadovauja...
Nuo karo į Lietuvą pabėgę ukrainiečiai negali melstis bažnyčioje, kuriai vadovauja karą palaikantis patriarchas Kirilas, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Lietuvoje viešinčiam Konstantinopolio patriarchui Baltramiejui I parlamento vadovė dėkojo, kad jis palaikė penkis Lietuvos stačiatikių dvasininkus, nesutikusius su tokia Maskvos patriarcho pozicija, ir grąžino juos į kunigystės luomą.
„Naudodamasi proga noriu padėkoti Jo Šventenybei ir Ekumeniniam patriarchatui, kad patenkino penkių Maskvos patriarchato iš luomo pašalintų kunigų apeliaciją, atkūrė jų statusą, priėmė į motininę bažnyčią ir suteikė galimybę vėl švęsti Eucharistiją. Dar daugiau – šį žingsnį vertinu kaip atkurtą istorinį teisingumą“, – trečiadienį per Seime vykstančią konferenciją apie tarpkultūrinį ir religinį dialogą sakė ji.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, šis sprendimas suteikia vilties ne tik minėtiems kunigams, bet ir tiek tikintiesiems. Juoba, kad stačiatikių bendruomenė Lietuvoje šiuo metu yra išaugusi atvykus per 70 tūkst. nuo karo pabėgusių ukrainiečių.
„Jie negali melstis bažnyčioje, kuriai vadovauja karą Ukrainoje palaikantis Kirilas“, – tvirtino parlamento vadovė.
„Stačiatikių bendruomenę Lietuvoje augina ir nuo represijų pabėgę baltarusiai ar net Vilniuje prieglobstį nuo Kremliaus represijų radę rusai“, – sakė ji.
Stačiatikių bendruomenę Lietuvoje augina ir nuo represijų pabėgę baltarusiai ar net Vilniuje prieglobstį nuo Kremliaus represijų radę rusai.
V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad kalbant apie tarpreliginį ir tarpkultūrinį dialogą, Vilnius yra ypatinga vieta, jis garsėja kaip religinės tolerancijos miestas.
„Vilniuje Dievo žodis buvo skleidžiamas meile, o ne kardu. Todėl mums, vilniečiams ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės palikuonims, absoliučiai nepriimtina, kai imperialistiniai Kremliaus režimo siekiai pridengiami Dievu. Būtent šioje šviesoje matome ir Lietuvos stačiatikių situaciją“, – kalbėjo ji.
„Visų tautybių Lietuvos stačiatikiams privalome užtikrinti galimybę praktikuoti tikėjimą be konflikto su sąžine“, – pabrėžė parlamento vadovė.
Ji priminė, kad nuo XIII amžiaus iki 1686 metų Lietuvos teritorijoje gyvenę stačiatikiai motinine Bažnyčia laikė Konstantinopolį, iš kurio stačiatikybė ir atėjo į Lietuvą.
„Ji buvo Kijevo metropolijos dalis, pavaldi Ekumeniniam patriarchui. Ir tik vėliau plečiantis Rusijai ir augant jos galybei tapo pavaldi Maskvos patriarchatui“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Premjerė Ingrida Šimonytė savo ruožtu sakė, kad karas galbūt labiau nei bet kuris kitas išbandymas priverčia žmogų permąstyti savo santykį su Dievu, kai kam gal pirmą kartą atrasti tikėjimą, bandyti suvokti kančios prasmę.
„Penki Lietuvos dvasininkai Konstantinopolio patriarchate atrado savo religinius namus ir dėl to, neabejoju, praturtėjo visa Lietuva. Naujos galimybės atsivėrė motininei Bažnyčiai sugrįžti į Lietuvą ir Rytų krikščionybei čia skleistis“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.
Ji akcentavo, kad betikslis žiaurumas ir nusikaltimai žmoniškumui niekaip nesuderinami su krikščioniška etika.
Pasak I. Šimonytės, karas atskleidė ir didžiulį atjautos, artimo meilės potencialą, tai liudija sutelkta parama Ukrainos žmonėms.
Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I Lietuvoje vieši po šio patriarchato sprendimo į kunigų luomą grąžinti penkis lietuvius dvasininkus. Juos Maskvos patriarchatui pavaldus Lietuvos stačiatikių bažnyčios metropolitas Inokentijus savo dekretais pernai vasarą pašalino iš kunigystės luomo.
Šie dvasininkai kritikavo Lietuvos stačiatikių bažnyčią dėl to, kad neatsiriboja nuo karą Ukrainoje remiančio Maskvos patriarcho Kirilo.
Lietuvos stačiatikių arkivyskupija sako nepripažįstanti Konstantinopolio patriarcho sprendimo grąžinti kunigams įgaliojimus.
Penki dvasininkai viliasi, kad Konstantinopolio patriarchatas greitu metu Lietuvoje suformuos jam pavaldžią nuolatinę bažnytinę struktūrą. Baltramiejus I Vilniuje teigė matantis tam atsiveriančią perspektyvą.
Savo ruožtu Lietuvos stačiatikių bažnyčia siekia didesnės autonomijos ir skelbia priartėjusi prie savarankiškos bažnyčios statuso, nes jų tokį prašymą Maskvos patriarchato Švenčiausiasis Sinodas nukreipė svarstyti vyskupų susirinkime.
Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas G. Nausėda su komanda dirbs Visagine
Prezidentas Gitanas Nausėda su patarėjais antradienį dirbs Visagine. ...
-
Seimo opozicija pristatys siūlymus dėl gynybos finansavimo
Seimo opozicijos atstovai ketina pateikti savo siūlymus dėl gynybos finansavimo. ...
-
G. Landsbergis viešės Lenkijoje, su R. Sikorskiu aptars regiono saugumą2
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis lankysis Lenkijoje, kur susitiks su Lenkijos diplomatijos vadovu Radoslawu Sikorskiu (Radoslavu Sikorskiu), kitais Lenkijos pareigūnais. ...
-
Premjerė pateiks prezidentui kandidatą į krašto apsaugos ministrus7
Traukiantis krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui, premjerė Ingrida Šimonytė antradienį oficialiai pateiks prezidentui Gitanui Nausėdai naujo ministro kandidatūrą. ...
-
G. Landsbergis ragina kuo greičiau pradėti derybas dėl Ukrainos narystės ES
Ukrainai atlikus Europos Sąjungos (ES) užduotus namų darbus, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina kuo greičiau pradėti derybas dėl jos narystės Bendrijoje. ...
-
A. Anušauskas apie narystę partijoje: susiskaldymas man nėra priimtina praktika1
Iš krašto apsaugos ministro pareigų besitraukiantis Arvydas Anušauskas sako neketinantis suspenduoti narystės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Seimo frakcijoje ar partijoje, tvirtina nenorintis didinti susiska...
-
Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos lyderiai abejoja dėl A.Anušausko vadovavimo Seimo NSGK8
Mažųjų valdančiosios koalicijos partnerių – Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos – lyderiai pirmadienį suabejojo atsistatydinančio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko galimybėmis vadovauti Seimo Nacionalinio saugum...
-
A. Anušauskas neatmeta galimybės vadovauti NSGK: labai nemėgstu užkulisinio manipuliavimo1
Su premjerės pasiūlyta rokiruote nesutikęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikslina savo poziciją. Iš Vyriausybės išprašomas politikas nesako ne pasiūlymui vadovauti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos ko...
-
K. Budrys: A. Anušauskas prezidentui įvardijo su korupcija galbūt susijusius asmenis4
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys teigia, kad šalies vadovo Gitano Nausėdos susitikime su atsistatydinančiu krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku šis įvardijo korupcines rizik...
-
I. Šimonytė: naujas krašto apsaugos ministras turės įtikinti opoziciją dėl gynybos finansavimo5
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad opozicinėms Seimo partijoms pasitraukus iš susitikimo dėl lėšų gynybai, iniciatyva žlugusi nėra. Pasak jos, dėl gynybos finansavimo opoziciją įtikinti turės naujas krašto a...