„Nematome galimybių migracijos krizę spręsti lokaliu mastu mūsų rajonuose, tam nėra tinkamų vietų, techninių galimybių bei žmogiškųjų išteklių. Raginame Vyriausybę prisiimti atsakomybę už sukeltą krizę ir jos pasekmes ir priimti sprendimus, o ne paversti vieną didelę krizę dar dešimtimis lokalių, kas bandoma šiuo metu padaryti“, – pareiškė Seimo nariai B. Petkevič ir Č. Olševskis.

Jų teigimu, Vyriausybė sugebėjo paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, bet iki šiol neturi konkretaus veiksmų plano migrantų krizei valdyti.

„Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro neapgalvotos retorikos sukeltą krizę ir pasekmes, t. y. neteisėtų migrantų antplūdį į Lietuvą, bandoma permesti savivaldybėms. Užsienio reikalų ministerija dialogui nesiruošia, pasienio tarnybos prarado bet kokias bendradarbiavimo galimybes, siekiant suvaldyti migrantų iš Baltarusijos pusės srautus, o Baltarusija, kaip žinoma, iš kaimyninių su Lietuva besiribojančių valstybių sąrašo neišnyks. Kitaip situacija atrodo Latvijoje ir Lenkijoje, kur valdžia geba išsakyti politinę poziciją Baltarusijos valdžios atžvilgiu ir tuo pačiu užtikrinti savo valstybių saugumą. Kas atsakys už politinį pasipuikavimą sukeliant migracijos krizę Lietuvoje?“ – klausia parlamentarai.

Kas atsakys už politinį pasipuikavimą sukeliant migracijos krizę Lietuvoje?

Jie kategoriškai prieštarauja, kad pasienio savivaldybės būtų paverstos nelegalių migrantų stovyklomis.

„Kol Europos Sąjunga, kuriai pusantro tūkstančio migrantų yra nereikšmingas dalykas, tik deklaruoja pagalbą, didžiausia pabėgėlių krizės našta planuojama perkrauti ant savivaldybių pečių. Pasienio savivaldybės, kurios dėl savo geografinės, socialinės, ekonominės padėties turėtų būti stiprinamos prioritetine tvarka, vienašališkai planuojamos paversti nelegalių migrantų stovyklomis. Kategoriškai tam prieštaraujame“, – tvirtina Seimo nariai B. Petkevič ir Č. Olševskis.

Jų nuomone, migracijos krizę reikia spręsti centralizuotai, pasitelkiant viešojo saugumo tarnybas, kariuomenę, tarptautinę pagalbą, turint aiškius veiksmų planus ir informuojant visuomenę. „Miestelių ir kaimų gyventojai jaučiasi nesaugūs. Mokyklos, socialinės ar kultūros įstaigos negali tapti nelegalių migrantų buveinėmis. Iš Vyriausybės, Vidaus reikalų ministerijos negirdime, kokios atbaidomosios  srautų stabdymo priemonės bus taikomos, o laikas gaišinamas ieškant migrantų apgyvendinimo galimybių. Krašto apsaugos ministerija rado kol kas vienintelę priemonę – užtvarą iš aštrios vielos ritinių. Kiek neteisėtų migrantų spės kirsti sieną, kol atbaidomasis politikos įrankis bus panaudotas pagal paskirtį, nežinia“, – sako Seimo nariai.

Jie ragina Vyriausybę atsakyti piliečiams į klausimus: kodėl nebuvo imtasi veiksmų ir nepasirengta kritinei situacijai, kuri buvo prognozuojama ir plačiai aptarinėjama? „Kodėl modulinių namų, palapinių ir angarų statyba pradėta planuoti tik dabar? Kodėl iki šiol neįvertinta valstybės įmonių valdoma infrastruktūra, kuri gali būti naudojama šiuo sudėtingu metu? Kodėl nelegalūs migrantai nėra apgyvendinami ministerijų ar jų įstaigoms priklausančiuose pastatuose? Kokiomis priemonėmis bus mažinami nelegalios migracijos srautai?“ – tokius klausimus kelia Seimo nariai, atstovaujantys Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybių gyventojams.

Siūlo mokymų centrus, poilsines pritaikyti migrantams

Ieškant sprendimų dėl migrantų krizės, kitas Seimo narys socialdemokratas Eugenijus Sabutis siūlo migrantams priimti pritaikyti Vidaus reikalų ir kitoms ministerijoms priklausančius poilsio namus, reabilitacijos, mokymo  centrus.

„Kodėl Vidaus reikalų ministerija, kalbėdama apie savivaldybėms priklausančias patalpas, užmiršta paminėti šiai ministerijai priklausančius poilsio namus ir reabilitacijos centrus? Ministerijai priklausančios, mokymo centrais vadinamos, bet labiau į poilsines panašios įstaigos galėtų būti pritaikytos pakankamai skaičiui migrantų priimti. Tai yra koncentruota lokacija su tvoromis ir kitomis reikalingomis priemonėmis, todėl saugumą užtikrinti būtų gana nesudėtinga. Kodėl ministerija renkasi kitą kelią – apgyvendinti migrantus tam nepritaikytose patalpose – dažniausiai savivaldybėms priklausančiose kaimiškosiose mokyklose, taip užkraudama naštą savivaldybėms ir keldama įtampa tarp šių kaimų gyventojų. Net neabejoju, kad ir kitos ministerijos savo pavaldume turi vadinamuosius „mokymo centrus“, į kuriuos galima būtų kelti nelegalius migrantus“, – sako Seimo narys E. Sabutis.

Ministerijai priklausančios, mokymo centrais vadinamos, bet labiau į poilsines panašios įstaigos galėtų būti pritaikytos pakankamai skaičiui migrantų priimti.

Pasak jo, nors valdančiųjų atstovai visais įmanomais būdais bando tikinti, kad situacija kontroliuojama ir reikiami žingsniai yra daromi, bet situacija savivaldybėse rodo ką kita.

„Nesant tiksliam ir aiškiai koordinuotam planui, tradiciškai matome, kad lengva ranka našta vėl perkeliama ant savivaldos pečių. Savivaldybės išgirdo vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės prašymą ir savanoriškai visomis išgalėmis bando rasti, kur gali priglausti migrantus izoliacijos laikotarpiui, tikėdamos, kad po to migrantai bus perkelti į netrukus planuojamą pastatyti palapinių miestelį. Nors savivalda yra gavusi ministrės A. Bilotaitės patikinimą, kad po dešimties migrantų karantinavimui skirtų dienų jie iš savivaldybių tikrai bus iškelti, tačiau savivalda didelių iliuzijų neturi, ar tikrai taip ir bus“, – sako E. Sabutis.

Jam susidaro įspūdis, kad  iliuzijų pasaulyje gyvena pati Vyriausybė, galvodama, kad migrantų krizė kažkaip staigiai prasidėjusi taip pat staigiai ir baigsis, nors matome, kad migrantų skaičiai kiekvieną parą tik didėja.

Pasak parlamentaro, jau dabar stebime, kad pasienio savivaldybės nebeturi kur talpinti migrantų. „Taip pat vis dar negaunama atsakymų į dažnai techninius klausimus – kas apmokės už neteisėtai sieną kirtusių žmonių apgyvendinimą, maitinimą ir suteikiamą medicininę pagalbą. Turime suprasti, kad savivaldybėms reikia laiko pasiruošimui ir patalpų migrantų apgyvendinimui įrengimui, kad jos atitiktų bent minimaliausius higienos reikalavimus. O nesant pasitikėjimui ir tvyrant neaiškumui – šie žingsniai daromi neužtikrintai“, – tvirtina parlamentaras.

Jo nuomone, užklupusi migrantų krizė rodo, kad strategijos neturintys valdantieji negali suteikti visos reikiamos informacijos tiek savivaldai, tiek ten gyvenantiems žmonėms.

„O klausimai „žemiški“. Daugiausia nuogąstavimų gyventojai kelia dėl saugumo užtikrinimo, kur reikėtų kreiptis ir ką daryti, jei gyvenvietėje ar netoli savo namų pamatytų migrantą ar jų grupę? Žmonėms didžiausią nerimą ir baimę kelia nežinomybė, neaiški situacija ir klausimas, kiek visa tai truks. (...) Taip pat turime pripažinti, kad gyventojai nebuvo ir nėra tinkamai ruošiami šiai krizei, nes su bendruomenėmis iš centrinės valdžios niekas nesitaria. Jau dabar savivaldybių merai pripažįsta, kad sprendimai yra priimami vienašališkai, nederinant nei su vietos gyventojais, nei su vietine valdžia, o tik prašant rasti vietas, kur juos laikinai apgyvendinti. Kaip visada krizių atvejais nežinomybė ir nerimas gimdo baimę ir pyktį, kuris griauna pasitikėjimą institucijomis ir pareigūnų gebėjimu tinkamai eiti savo pareigas“, – sako E. Sabutis.

Jo teigimu, augant krizei dėl pabėgėlių, natūraliai auga savivaldybių nerimas dėl ateities ir didėjantis jų nepasitikėjimas ministrės Agnės Bilotaitės pažadais. „O kodėl savivalda turėtų pasitikėti ministre, kuri nesuvaldė kur kas mažesnės krizės „Regitroje“, nes nors ir galvą buvusiam vadovui „nukirto“, tačiau tai problemų neišsprendė. Ir toliau prie „Regitros“ padalinių visoje Lietuvoje matome eiles“, – sako Seimo narys E. Sabutis.