Quantcast

Seimo rezoliucijoje – dėmesys Lietuvos užsienio politikai

Europos Sąjungos (ES) saugumui ypač svarbu, kad visos valstybėse ES kaimynėse esančios ar statomos atominės elektrinės atitiktų aukščiausius tarptautinius branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartus. Tai pažymima Seimo priimtoje rezoliucijoje dėl Lietuvos užsienio ir Europos politikos ilgalaikių gairių bei tęstinumo.

Joje pažymima, kad branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimas turi būti neatsiejama ES užsienio politikos dalis.

„Turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos principinės pozicijos dėl elektros energijos iš kaimyninių šalių, kuriose veikia nesaugios, ES branduolinės saugos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis reikalavimų neatitinkančios ir tarptautines branduolinės saugos ir aplinkosaugos konvencijas pažeidžiančios atominės elektrinės, nepatekimo į ES valstybių narių rinkas. Ši nuostata turėtų atsispindėti visuose strateginiuose ES dokumentuose ir įtvirtinta ES Tarybos sprendimuose. Kuo spartesnė Lietuvos energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais, dujų rinkos sujungimas su Lenkija, visam regionui svarbios transporto jungtys „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“, karinio mobilumo gebėjimų stiprinimas išlieka kaip svarbūs artimiausio laikotarpio Lietuvos prioritetai“, – sakoma Seimo priimtame dokumente.

Kaip pažymėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, rezoliucijoje nemažai kalbama apie tai, kad mes norime stiprios ES, kad norime veikti ES branduolyje, tačiau tai nereiškia, kad mes neginsime savo nacionalinių interesų.

„Kaip tik būdami tame branduolyje, o ne periferijoje mes tuos interesus galėsime dar geriau apginti. Kursime koalicijas, telksime vardan tų mūsų interesų ir darysime viską, kad tas sustiprintas bendradarbiavimas nebūtų uždaras, kad jis būtų lygiateisis ir prie jo galėtų prisijungti visos kitos valstybės“, – pabrėžė Užsienio reikalų komiteto vadovas.

Kaip tik būdami tame branduolyje, o ne periferijoje mes tuos interesus galėsime dar geriau apginti. Kursime koalicijas, telksime vardan tų mūsų interesų.

Seimas remia globalių įsipareigojimų ir instrumentų dėl demokratijos stiprinimą ir mano, kad ES vaidmuo pasaulyje turėtų stiprėti ne tik supaprastinant sprendimų priėmimą, bet ir stiprinant bendrą požiūrį valstybių narių užsienio ir saugumo politikos klausimais, pradedant nuo ES Rytų kaimynystėje esančių valstybių.

„Mūsų europinėje politikoje akcentuojame ne tik kovą su pandemija, kuri, be abejonės, yra prioritetas, bet ir įvairias struktūrines reformas, kurios yra susijusios su žaliąja, skaitmenine politika, inovacijų politika, socialine politika, sanglauda, konvergencija, tačiau, aišku, mums, kaip užsienio politikoje dirbantiems, labai svarbu ir demokratija, vystomasis bendradarbiavimas. Tai yra instrumentai mums, kaip laisvės pasieniui, kurie yra labai svarbūs“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Seimo nuomone, ES plėtra turi vykti laikantis sutartyse nustatytų valstybių stojimo kriterijų, ir jis mano, kad Vakarų Balkanai – sėkmingas ES plėtros pavyzdys, kuris turėtų toliau skatinti Europos integracijos procesus ir kituose regionuose, įskaitant ir Rytų partnerystės regioną.

Lietuvos parlamentas sieks, kad per Lenkijos  ir Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai 2025 ir 2027 m. asocijuotoms ES Rytų partnerystės šalims (Moldovai, Sakartvelui, Ukrainai) būtų suteiktas kandidatų į ES narius statusas ir pradėtos derybos dėl narystės ES.

Be to, Seimas laikosi tvirtos nuostatos, kad turi būti daroma viskas, kad Baltarusijoje kuo greičiau įvyktų laisvi ir demokratiški rinkimai ir ES suteiktų visą reikiamą politinę ir finansinę pagalbą demokratinėms ir ekonominėms reformoms Baltarusijoje, o po tokių rinkimų, baltarusiams pageidaujant, būtų sudaromos galimybės panaikinti kliūtis laisvam žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimui su ES.

Už Seimo rezoliuciją „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio ir Europos politikos ilgalaikių gairių bei tęstinumo“ ketvirtadienį balsavo 112 Seimo narių, susilaikė 3 parlamentarai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių