- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aktyvi narystė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO), transatlantinių ryšių ir santykių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis stiprinimas, aktyvi narystė Europos Sąjungoje, strateginė partnerystė su Baltijos šalimis, Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas, geros kaimynystės santykių stiprinimas – tai Ilgalaikiai Lietuvos Respublikos Seimo tarptautinio bendradarbiavimo prioritetai, kurių sąrašą patvirtino trečiadienį posėdžiavusi Seimo valdyba.
Tarptautinio bendradarbiavimo prioritetų sąraše yra taip pat yra įrašyta parama Europos Sąjungos Rytų partnerystės šalių reformoms ir euroatlantinės integracijos siekiams, aktyvi parlamentinė veikla vykdant laisvės ir demokratijos sklaidą, aktyvus dalyvavimas tarptautinių organizacijų parlamentinio matmens veikloje, siekiant efektyvaus ir plataus Lietuvos interesų atstovavimo ir kuo didesnio Lietuvos atstovų, einančių organizacijų vadovų ir aukščiausiosios politinės grandies pareigūnų pareigas, skaičius.
Lietuvos Seimas taip pat deklaruoja ryšių su užsienio lietuvių bendruomenėmis ir organizacijomis stiprinimą.
Tarptautinio bendradarbiavimo prioritetais vadovaujamasi priimant sprendimus dėl Seimo narių dalyvavimo tarptautiniuose renginiuose ir susitikimuose.
Seimo valdyba Ilgalaikių Seimo tarptautinio bendradarbiavimo prioritetų sąrašui pritarė bendru sutarimu.
Siekia pasitelkti ir mokslo institutus
Seimas pavasario sesijoje ketina priimti Statuto pataisas, reglamentuojančias teisės aktų projektų ekspertinį vertinimą.
Trečiadienį posėdžiavusi Seimo valdyba pritarė tokioms Statuto pataisoms, kurias pristatė Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis. Artimiausiu metu jas planuojama įregistruoti.
Statuto pataisų projekte siūloma nustatyti, kad įstatymo projekto numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvada galėtų būti užsakoma tik dėl įstatymo projekto poveikio ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, žmogaus teisėms, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms ir kitoms teisinių santykių sritims. Siūloma, kad ekspertinio vertinimo būtų galima prašyti tik tuo atveju, kai įstatymo projektu numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius arba yra iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, ir įstatymo projekto iniciatoriai dėl reikalingų specialių ar mokslinių žinių trūkumo aiškinamajame rašte nėra pateikę išsamaus numatomo teisinio reguliavimo poveikio.
Beje, pagal šiuo metu galiojančias normas įstatymo projekto ekspertinio įvertinimo išvada yra gaunama Viešųjų pirkimo įstatymo nustatyta tvarka vykdant viešojo pirkimo procedūras.
Seimo nariai dažnai pastebi, kad dėl to išvados gavimas užtrunka, nėra tinkamai išnaudojami alternatyvūs ekspertinio vertinimo būdai – Seimo kanceliarijos padalinių ar valstybinių mokslinių tyrimų institutų kompetencija.
Todėl siūloma įstatymų projektų įvertinimui pirmiausia privalomai pasitelkti minėtus subjektus ir tik negavus jų ekspertinio teisės akto projekto įvertinimo skelbti viešą kvietimą teikti išvadas.
Taip pat Seimo Statute siūloma nustatyti, kad jeigu buvo gautos Seimo kanceliarijos padalinių ar valstybinių mokslinių tyrimų institutų išvados arba baigėsi viešo kvietimo teikti išvadas terminas, teisės akto projekto svarstymo procedūra būtų tęsiama, tokiu būdu užkertant kelią teisėkūros proceso vilkinimui.
Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma teigiamai vertina siūlomas Statuto pataisas, nes, anot jo, būtų išvengiama viešųjų pirkimų procedūrų, kas dabar užima daug laiko, o neretai neatsiranda nė vieno dalyvio.
„Būtų prasmingai išnaudojamos Seimo specialistų kompetencijos, taip pat mokslo institutų bei kitų biudžetinių institucijų, kur telkiasi ekspertai, potencialas. Taip pat būtų išlaikoma galimybė ekspertizės pareikalauti 1/5 Seimo narių, kas yra neabejotinai svarbu opozicijos atstovams“, – Eltai sakė J. Razma.
Beje, Seimo Etikos ir procedūrų komisija yra pasiūliusi Seimo valdybai sudaryti darbo grupę, kuri tobulintų teisės aktų projektų ekspertinio vertinimo procedūras.
Šiuo metu galiojančiame Seimo Statute yra nustatyta, kad jeigu įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti teisinį reglamentavimą (nustatyti, pakeisti arba panaikinti teisės subjektų teises arba pareigas, formuluoti tam tikrų sričių reformos kryptis arba raidos strategiją) ir pagrindinis komitetas arba ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių (bet ne vėliau kaip 72 valandos po svarstymo pagrindiniame komitete pabaigos) paremia tokią iniciatyvą, nutarus pradėti projekto svarstymo procedūrą Seimo valdybos nustatyta tvarka užsakomas nepriklausomas ekspertinis teisės akto projekto įvertinimas.
Ekspertinė išvada yra teisės aktą lydintis dokumentas, pristatomas svarstymų komitetuose ir Seimo posėdyje metu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
URM pareiškė protestą Minskui dėl A. Lukašenkos teiginių jam būnant prie Lietuvos sienos2
Užsienio reikalų ministerija (URM) penktadienį pareiškė protestą Baltarusijai dėl šios šalies autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos teiginių jam šią savaitę lankant karius prie valstybės sienos su Lietuva. ...
-
„Valstiečiai“ patvirtino kandidatų į EP sąrašą: ves A. Veryga, šeštas – Ž. Savickas8
Opozicinių „valstiečių“ taryba penktadienį patvirtino kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašą – jį ves kandidatūrą prezidento rinkimuose atsiėmęs Seimo narys Aurelijus Veryga, šeštas sąraše rikiuo...
-
A. Veryga traukiasi iš prezidento rinkimų: nesijaučiu, kad kažką apgavome43
Opoziciniai „valstiečiai“ penktadienį nusprendė atsiimti Aurelijaus Verygos kandidatūrą gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose ir juose paremti advokatą Igną Vėgėlę, naujienų agentūrą BNS informavo partija. ...
-
Į Lietuvą kitą savaitę atvyksta EVT pirmininkas Ch. Michelis, ES šalių vadovai
Į Vilnių kitą antradienį atvyks Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) ir keturių Europos Sąjungos valstybių vadovai. ...
-
Ragina kandidatus į prezidentus vienytis, kad I. Šimonytė nepatektų į antrą turą14
Opozicinių „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, jog partija svarstys vienyti jėgas su kitais kandidatais prezidento rinkimuose, kad konservatorių keliama premjerė Ingrida Šimonytė nepatektų į antrąjį rinkimų turą. ...
-
D. Grybauskaitė: turime taikaus gyvenimo biudžetą daryti gynybos biudžetu34
Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį paragino šalies politikus daugiau investuoti į krašto apsaugą ir atsikratyti taikos mentaliteto. ...
-
G. Nausėda narystės NATO minėjimo ceremonijoje: taika Europoje nėra savaime suprantamas reiškinys6
Šiandien Lietuva neturėtų, kuo džiaugtis, jeigu nebūtų priėmusi įžvalgių sprendimų nepriklausomybės pradžioje, penktadienį minint narystės NATO 20-metį sakė prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento patarėjas įvardijo, kodėl šalies vadovas neatsakė į VSD pranešėjo komisijos klausimus7
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas, atsakydamas į Seimo laikinosios komisijos klausimus, būtų legitimizavęs šią, anot Daukanto aikštės, politizuotą parlamentinį tyrimą....
-
Prezidentas žada tęsti derybas su kitais sąjungininkais dėl rotacinės oro gynybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda žada tęsti derybas su kitais sąjungininkais, siekiant Lietuvoje įgyvendinti rotacinį oro gynybos modelį. ...
-
G. Nausėda: prie tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje gali būti sugrįžta7
Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje, prezidentas Gitanas Nausėda perspėja, kad prie jo dar gali būti sugrįžta, jei paaiškės naujų aplinkybių. ...