- Jūratė Skėrytė, Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis taip pat atmetė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo rinkimų rezultatų.
Anksčiau tą padarė prezidentas Gitanas Nausėda.
„Seimo pirmininkas kreipimosi į Konstitucinį Teismą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos- Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) skundo pagrindu inicijuoti neketina“, – antradienį V. Pranckiečio poziciją BNS perdavė jo atstovas spaudai Paulius Žeimys.
Anot parlamento vadovo, LLRA-KŠS nurodomos aplinkybės, dėl kurių skundžiami rinkimų rezultatai, rinkimų kampanijos įstatymo nepažeidžia. V. Pranckietis priminė, kad tokį sprendimą dėl šios situacijos praėjusią savaitę priėmė ir Vyriausioji rinkimų komisija.
„Vis dėlto Seimo pirmininkas atkreiptų dėmesį, kad į Konstitucinį Teismą galėtų kreiptis ir atskira Seimo narių grupė. Tokiam kreipimuisi prireiktų penktadalio Seimo narių palaikymo“, – teigiama komentare.
Vis dėlto Seimo pirmininkas atkreiptų dėmesį, kad į Konstitucinį Teismą galėtų kreiptis ir atskira Seimo narių grupė. Tokiam kreipimuisi prireiktų penktadalio Seimo narių palaikymo.
Prezidentas G. Nausėda pirmadienį LLRA-KŠS prašymą atmetė, tvirtindamas, kad partija nepateikė pagrįstų argumentų, jog organizuojant rinkimus būtų padaryti šiurkštūs rinkimų įstatymo pažeidimai.
Europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio vadovaujama partija skunde teigė, kad Seimo rinkimų įstatymą šiurkščiai pažeidė visuomenininko, laidų vedėjo Andriaus Tapino inicijuota kampanija, kuria siekta, jog partija nepatektų į parlamentą.
Vyriausioji rinkimų komisija šeštadienį patvirtino Seimo rinkimų rezultatus. Komisija konstatavo, kad akcija „Viso gero, Voldemortai“ ir leidinys „Viso gero, Valdemarai“ buvo neigiama LLRA-KŠS reklama, tačiau rinkimų kampanijos įstatymo nepažeidė, nes nei A. Tapinas, nei „Laisvės TV“ nebuvo politinės kampanijos dalyviai.
A. Tapinas sako, kad jis jokių teisės aktų nepažeidė, o akcija negali būti prilyginama politinei kampanijai.
Pagal įstatymą, Seimo rinkimų dalyviai per 24 valandas nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų gali juos apskųsti Seimui arba prezidentui, o Seimas ar prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.
V. Sinkevičius: V. Pranckietis neturi teisės vienasmeniškai spręsti
Konstitucinės teisės profesorius Vytautas Sinkevičius mano, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis neturi teisės vienasmeniškai priimti sprendimo nesikreipti į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikšioniškų šeimų sąjungos skundo, kuriame partija ginčija rinkimų rezultatus.
Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas mano, kad partijos skundas turi būti perduotas svarstyti visam parlamentui.
Seimas turi svarstyti tą klausimą ir spręsti, kreiptis ar nesikreipti į Konstitucinį Teismą.
„Manau, kad Seimo pirmininkas neatlieka tos pareigos, kuri jam numatyta įstatyme. Seimas turi svarstyti tą klausimą ir spręsti, kreiptis ar nesikreipti į Konstitucinį Teismą. Seimo pirmininkas vienas negali pasakyti, kad Seimas nesvarstys to klausimo“, – BNS antradienį sakė V. Sinkevičius.
V. Pranckietis antradienį pareiškė, kad neketina inicijuoti kreipimosi į Konstitucinį Teismą, nes neįžvelgia Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.
V. Sinkevičius mano, kad pagal dabartinį teisinį reguliavimą prezidentas ir Seimas turi teisę nesikreipti į Konstitucinį Teismą, jei skundas yra teisiškai ir faktiškai neargumentuotas.
Anot profesoriaus, toks reguliavimas yra ydingas, nes apriboja politinių partijų teisę į teisminę gynybą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys griežtinti įkalinimo sąlygas iš bausmės atlikimo vietos pabėgusiems nuteistiesiems
Antradienį parlamentarai ketina svarstyti įstatymų pataisas, kuriomis siūloma griežtinti įkalinimo sąlygas laiku į bausmės atlikimo vietą negrįžusiems nuteistiesiems. ...
-
Nuo vidurdienio Vilniuje bus galima atsisveikinti su buvusiu Lietuvos premjeru G. Kirkilu4
Antradienį nuo vidurdienio sostinėje bus galima atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu. ...
-
F. Jansonas tikina, kad prezidentas negali išeiti atostogų3
Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas teigia, kad antros kadencijos siekti apsisprendęs šalies vadovas Gitanas Nausėda rinkiminės kampanijos metu išeiti atostogų negali, nes, pasak jo, tokia galimybė ne tik nėra teisiškai reglame...
-
Prezidento patarėjas: Lenkija leido pranešti apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą7
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas sako, kad Varšuva praėjusią savaitę leido pranešti apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų Vilniuje sulaikymą, o Lietuvos teisėsauga apie tai nebuvo įspėta, nes pastaruo...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai9
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
L. Kasčiūnas vyksta į Švediją, su kolegomis aptars saugumo ir gynybos pramonės klausimus8
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas antradienį su darbo vizitu vieši Švedijoje. ...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas priėmė palankias pataisas „Rheinmetall“ investicijoms1
Seimas sudarė palankias sąlygas dideliems vietos bei Vakarų gamintojams, įskaitant Lietuvoje gamyklą ketinančią statyti Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau ir paprasčiau statyti gamyklas. ...
-
A. Armonaitė: ribojimus rusams ir baltarusiams reikia labiau subalansuoti
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad reikėtų labiau subalansuoti šiuo metu siūlomus įvesti kelionių į tėvynę ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Kandidatai į prezidentus sutaria dėl būtinybės užsienio politikoje kalbėti „vienu balsu“28
Dauguma kandidatų į prezidentus sutaria, kad Lietuvos pagrindiniai užsienio politikos tikslai turėtų būti siekis kalbėti „vienu balsu“, išlaikyti paramą Ukrainai ir užtikrinti jai Vakarų dėmesį, stiprinti ryšius su N...