- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės saugumo departamentas (VSD) veikė teisėtai tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką, tačiau žodinių pavedimų tikrinti asmenis turi būti atsisakyta, atlikęs tyrimą paskelbė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
„Komitetas konstatavo, kad VSD veikė teisėtai, vadovaudamasis visais galiojančiais teisės aktais ir įstatymais, taip, yra tam tikros spragos arba neaiškumai, ypač dėl vidinio darbo organizavimo, kurie, ko gero, veikė nuo VSD įkūrimo pradžios, dėl žodinių pavedimų galimybės“, – žurnalistams sakė NSGK vadovas Dainius Gaižauskas.
Už komiteto išvadą pirmadienį balsavo visi jo nariai, išskyrus susilaikiusi Vytautą Baką. Jis laikosi pozicijos, jog VSD pažeidė įstatymą.
Komitetui tik patvirtinus išvadą, prezidentas Gitanas Nausėda pateikė dabartinio VSD vadovo Dariaus Jauniškio kandidatūrą vadovauti departamentui antrai kadencijai.
Abejonių sukėlė žodiniai pavedimai
D. Gaižauskas teigė, kad apie galimai neteisėtą informacijos rinkimą pranešusį aukštą VSD pareigūną galėjo suklaidinti tai, kad pavedimas tikrinti asmenis buvo duotas žodžiu.
Seimo komitetas tokią tvarką siūlo keisti, taip pat steigti žvalgybos ombudsmeno institutą.
„Tai (žodiniai pavedimai – BNS), kaip parodė tyrimas, klaidina tam tikrus VSD pareigūnus, sudaro galimybes vienaip ar kitaip interpretuoti pavedimus, dėl ko, ko gero, ir kilo šis nesusipratimas. Tai viena iš pagrindinių klaidų ar problemų, kuri turėtų būti šalinama“, – teigė D. Gaižauskas.
„Atėjo laikas atsirasti ombudsmeno institutui, kuris galėtų būti prie Seimo ir galėtų padėti užtikrini žvalgybos tarnybų darbo teisėtumą, kad būtų apsaugotos žmogaus teisės ir ta veikla būtų vykdoma ženkliai skaidriau“, – pažymėjo NSGK vadovas.
Konservatorių atstovas NSGK Laurynas Kasčiūnas teigė, kad žodiniai pavedimai VSD buvo „spraga, kuri turi būti panaikinta“.
„Kai prašai tikrinti informaciją apie politikus ar jų aplinką, labai svarbu suvokt, kad mes kalbame apie asmens duomenų apsaugą, privatumą, todėl tokie nurodymai negali būti duodami žodžiu, jie privalo būti formuluojami raštu, argumentuojant, kodėl to reikia. Tokia spraga turi būti panaikinta“, – žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
Žmogaus teisių apsaugą žvalgybai vykdant veiklą, komiteto nario teigimu, ateityje turėtų užtikrinti ombudsmenas.
„Visa tai, ką mes šiandien darėm, daug kokybiškiau galėtų padaryti nepriklausomas ombudsmenas, t. y. pasitikėjimą visuomenėje turintis žmogus, veikiantis prie parlamento, todėl mes džiaugiamės, kad komitetas pritarė registruotam projektui, kuriuo siūlome įtvirtinti tokią instituciją“, – sakė L. Kasčiūnas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai komitete anksčiau yra registravę pataisas siūlydami steigti žvalgybos kontrolieriaus tarnybą.
V. Bakas ragins skųstis teismui
NSGK narys V. Bakas sako, kad komiteto išvados „yra per švelnios“, o asmenis, apie kuriuos informaciją tikrino VSD, ragina kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių.
„Aš manau, kad išvados yra per švelnios, o VSD direktoriaus ir jo pavaduotojų ta veikla, kiek buvo susijusi su žodžiu duotais pavedimais tikrinti informaciją, neatitiko šiuo metu galiojančio Žvalgybos įstatymo ir Konstitucijos“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė V. Bakas.
„Konstitucija sako, kad asmens privatus gyvenimas yra neliečiamas ir informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą, kitaip tariant, joks vadovas, kad ir pats aukščiausias, negali žodžiu pavesti savo institucijai daryti intervenciją į bet kurio iš mūsų privatų gyvenimą“, – pažymėjo buvęs NSGK vadovas.
Komitetui baigus tyrimą ir pateikus išvadą V. Bakas sakė matantis galimybių toliau rutuliotis šiai istorijai – į teismą kreiptis patiems tikrintiems piliečiams, tą ir ragino juos daryti.
„Komitetas gavo duomenų kad VSD rinko informaciją apie šimtus žmonių, verslininkų, kultūros, meno, žiniasklaidos atstovų ir veikėjų, kurie, niekaip negalėčiau net iš arti pritraukti prie grėsmės iš Rusijos. Dabar vienintelis būdas – patiems piliečiams, kurie buvo tikrinamų sąrašuose, aš tikrai kviečiu žmones naudotis savo teise, kreiptis į teismus dėl nepagrįstos intervencijos į jų asmeninį gyvenimą“, – teigė V. Bakas.
Parlamentaras taip pat teigė, kad „NSGK dirbo pakankamai sudėtingomis sąlygomis“, nes iš „prezidento gaudavo nuolat tokias užuominas, kad pats klausimų kėlimas VSD prieštarauja nacionalinio saugumo interesams“.
„Pozityvu yra tai, kad komitetas iš dalies atlaikė šį spaudimą ir pateikė pakankamai griežtas išvadas, bet kita dalis, komitetas užsimerkė į galimą įstatymo pažeidimą“, – reziumavo parlamentaras.
D. Jauniškis kartojo veikęs pagal įstatymus
Seimo NSGK prieš tvirtindamas išvadas dar kartą atsakyti į klausimus pirmadienį kvietėsi Valstybės saugumo departamento vadovą D. Jauniškį. Jis kartojo, jog departamentas veikė pagal įstatymą, tikrindamas rinkimuose dalyvavusių politikų aplinką.
„Aš manau, kad mes padarėm viską, kad įtikintumėm (Seimo narius – BNS), raštu ir žodžiu šiandien, dar kartą pabrėžiu – VSD veikė įstatymo ribose, jokie įstatymai nebuvo pažeisti ar sulaužyti“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė D. Jauniškis.
Į klausimą, ar 80 tūkst. per metus departamente atliekamų patikrinimų esąs adekvatus skaičius, VSD vadovas tvirtino, kad pusė jų „susiję su migracijos klausimais“.
„Tos patikros susijusios tiek su migracijos klausimais, ten pusė turbūt su tuo susiję, su visokių juridinių asmenų patikrinimu, toks skaičius ir susidaro, tai absoliučiai nesusiję (visos patikros – BNS) su rinkimais“, – teigė D. Jauniškis.
Anksčiau VSD vadovas teigė, kad per rinkimus buvo tikrinama visų kandidatų aplinka, o departamentas „turėjo visus pagrindus ir įgaliojimus sekti rinkimų procesą“. Jis taip pat pažymėjo, kad surinkta informacija niekam nebuvo teikiama.
NSGK aiškintis situaciją VSD pradėjo, kai buvęs komiteto vadovas ir dabartinis narys V. Bakas kreipėsi į Seimo valdybą siūlydamas pradėti parlamentinį tyrimą pagal pranešėjo informaciją apie galimai neteisėtai VSD rinktą medžiagą.
Aukštas VSD pareigūnas buvo informavęs tuometinį NSGK pirmininką V. Baką, kad VSD vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
Žvalgybos pareigūno pateiktame asmenų, apie kuriuos VSD galėjo rinkti informaciją, sąraše nurodoma daugiau kaip 60 pavardžių, tarp jų daug žinomų žmonių iš verslo, kultūros, pramogų sferų.
Pareigūnas, kuriam suteiktas pranešėjo statusas, teigė manantis, kad šiais veiksmais žvalgybos vadovai galėjo pažeisti teisėtumo ir politinio neutralumo principus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kandidatai į prezidentus nepritaria universaliam NT mokesčiui, kritikuoja ir reformą1
Nė vienas kandidatas į prezidentus nepalaiko universalaus nekilnojamo turto (NT) mokesčio įvedimo, nors kai kurie pritartų, jog nuosavybė, naudojama gauti pelnui, būtų apmokestinta. Pirmadienį vykusių prezidentinių debatų metu taip pat netrūko ir ...
-
O. Scholzas: nėra problemos rasti vokiečių karių, kurie atvyktų į Lietuvoje dislokuojamą brigadą
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sako, kad yra pakankamai vokiečių karių, norinčių vykti į nuolatinę šalies dislokuojamą brigadą Lietuvoje. ...
-
G. Nausėda su V. Zelenskiu aptarė karinę paramą Ukrainai bei situaciją fronto linijoje
Pirmadienio popietę šalies vadovas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. ...
-
Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą2
Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensij...
-
Septynios partijos surinko reikalingą parašų skaičių dalyvauti EP rinkimuose
Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) patikrinus į Europos Parlamentą (EP) kandidatuojančių partijų rinkėjų parašus, septynios politinės jėgos įveikė 10 tūkst. parašų kartelę. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka12
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...
-
G. Landsbergis įvertino Minsko kaltinimus Lietuvai: tai hibridinė veikla6
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Baltarusijos režimo pareiškimus apie neva Lietuvoje reziduojančių grupuočių mėgintą surengti dronų ataką prieš Minską vadina hibridiniu veikimu. Pasak jo, panašiai reikėtų ver...
-
I. Šimonytė su Suomijos parlamento vadovu aptarė paramą Ukrainai, migracijos valdymą
Premjerė Ingrida Šimonytė Vilniuje su Suomijos parlamento vadovu aptarė paramą Ukrainai, Rusijos keliamas hibridines grėsmes, priemones valdant instrumentalizuotą migraciją, pirmadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Apklausa: pasitikėjimas V. Blinkevičiūte augo, nepalankiausiai vertinamas politikas – G. Landsbergis9
Naujausios „Baltijos tyrimų“ apklausos rodo, kad pastarąjį mėnesį labiausiai išaugo visuomenės pasitikėjimas Lietuvos Socialdemokratų partijos pirmininke Vilija Blinkevičiūte. 7 procentiniais punktais ūgtelėjęs gyventojų pasiti...
-
„Transparency international“: V. Uspaskichas gauna trečdalį visų EP narių papildomų pajamų7
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) sk...