Apie tai Seimo kancleris Modestas Gelbūda trečiadienį informavo Seimo Sveikatos reikalų komitetą, svarsčiusį klausimą dėl sveikatai palankios mitybos organizavimo Seimo patalpose.

„Dabar esame paskelbę pirkimą maitinimo paslaugų, kur numatytas 1 euro mokestis už patalpų nuomą“, – sakė kancleris ir pabrėžė dedantis „visas pastangas rasti maitinimo paslaugos tiekėją, kuris atitiktų visos Seimo bendruomenės lūkesčius“.

Pasibaigus sutarčiai su bendrove „Taurakalnis“, Seimo kavinė neveikia nuo vasaros vidurio.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigė, kad neturint galimybės pavalgyti šviežio maisto ir net įsigyti vandens butelio, Seime kuriama „ne visai sveika aplinka“.

Prašė medikų paaiškinimo

Pasak jo, šiuo metu sudaryta galimybė Seimo nariams ir kanceliarijos darbuotojams iš anksto užsisakyti maistą, tačiau atvežami patiekalai esą būna atvėsę.

Dabar esame paskelbę pirkimą maitinimo paslaugų, kur numatytas 1 euro mokestis už patalpų nuomą.

Į komiteto posėdį pakviestų medikų A. Matulas prašė paaiškinti maitinimosi poveikį žmogaus sveikatai.

Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Stukas teigė, kad maždaug 30 proc. žmogaus sveikata priklauso nuo mitybos.

Anot jo, sveikiausias yra ką tik pagamintas, šviežias maistas, o ne atvežamas.

„Pavyzdys, jeigu išverdame bulves, vitamino C koncentracija jose nelabai ir sumažėja. Jeigu bulvės atvėsta, vitamino C koncentracija sumažėja 50 proc., jeigu bulvių nesuvalgėme, įdėjome į šaldytuvą, kitą dieną vitamino C ten lieka pėdsakai“, – sakė medikas.

„Jeigu valgome tokį atvežamą maistą, kalorijų tai ten yra, riebalų yra, mineralinės medžiagos išlieka, bet tos medžiagos, kurios ypač reikalingos, jų kiekis sumažėja, ir maistas tampa nebe toks biologiškai vertingas“, – aiškino specialistas.

Jis ragino Seime gaminti maistą, juoba, kad tam reikalinga įranga ir patalpos yra.

Gydytoja dietologė Edita Gavelienė taip pat teigė, kad reguliarus valgymas bei įvairus maistas svarbus žmogaus sveikatai.

Kita vertus, medikė sakė, kad nesant galimybės nusipirkti šviežio maisto, juo reikėtų pasirūpinti patiems, kaip tai daro ligoninėse dirbantys medikai.

„Mes irgi ligoninėje tai darome (...), nes ne visada turime galimybę nueiti iki valgyklos“, – sakė E. Gavelienė.

Verslui dirbti neapsimoka

Seimo kancleris savo ruožtu tikino suprantantis parlamentarų ir visos Seimo bendruomenės susirūpinimą dėl maitinimosi situacijos, tačiau, anot jo, ekonominė padėtis lemia, kad verslui neapsimoka teikti paslaugas Seimo rūmuose.

Kancleris atmetė „valstiečio“ Aurelijaus Verygos siūlymą Seimo kanceliarijoje įdarbinti keletą virėjų, kad jie gamintų maistą politikams ir kanceliarijos darbuotojams.

Pasak M. Gelbūdos, tai suduotų smūgį parlamento reputacijai.

Man atrodo, kad išeiti iš šio pastato ir pravėdinti galvą, nėra jokio problema.

„Seimas visuomenei turėtų paaiškinti, kodėl Seime dirbantiems žmonėms maistas yra subsidijuojamas. Nes jeigu rinka tokių paslaugų neteikia, ir Seimo nariai, kanceliarijos darbuotojai negali pagrįsti, kad jie perka maisto produktus ir patiekalus rinkos kainomis, manau, kad tai būtų didžiulis iššūkis Seimo reputacijai“, – tvirtino jis.

„Tuomet atidarytume Pandoros skrynią, ir visų kitų biudžetinių įstaigų darbuotojai galėtų prašyti ir tikėtis (tokios paslaugos – BNS), arba reikėtų įtvirtinti ypatingą Seimo statusą“, – sakė kancleris.

Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė teigė negalinti patikėti, kad toks klausimas išvis svarstomas Seimo komitete ir ragino kolegas išeiti pietauti už parlamento sienų.

„Man atrodo, kad išeiti iš šio pastato ir pravėdinti galvą, nėra jokio problema“, – tvirtino ji.

Nuo 2019 metų rugpjūčio Seime maitinimo paslaugas teikė dvi konkursus laimėjusios bendrovės – „Taurakalnis“ ir „Palūšės turas“, tačiau po metų, prasidėjus koronaviruso pandemijai, pastaroji bendrovė nutraukė sutartį. Sutartis su „Taurakalniu“ baigėsi šių metų vasarą.

Rugpjūčio pradžioje paskelbus naujo maitintojo konkursą, nesulaukta nė vieno pasiūlymo.

Pagerinus konkurso sąlygas naujų paraiškų laukiama iki rugsėjo 30 dienos.