- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas ketvirtadienį žengė pirmą žingsnį dėl Konstitucijos pataisų, kurios užtikrintų iš posto per apkaltą pašalintų asmenų galimybes vėl eiti pareigas, kurioms reikia konstitucinės priesaikos.
Siūloma tai leisti daryti praėjus po apkaltos ne mažiau kaip dešimčiai metų.
Už šią Konstitucijos pataisą balsavo 73 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš ir nesusilaikė.
Toliau projektą svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, į Seimo posėdžių salę jis grįš rudens sesijoje.
Projektas inicijuotas siekiant įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą per apkaltą iš prezidento posto pašalinto Rolando Pakso byloje prieš Lietuvą.
Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisos dėl kandidatavimo po apkaltos galimybės, Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.
Konstitucijos pataisos iniciatyvą pristatęs Seimo Ateities komiteto vadovas Raimundas Lopata teigė, kad tik įregistravus šį naują projektą išvengta naujos Europos Tarybos Ministrų Komiteto sankcijos.
„Bylos „Paksas prieš Lietuvą“ vykdymo aptarimas Ministrų Komitete vyko šį antradienį. Nors padėtis buvo labai aštri, nepaisant visų Rusijos delegacijos pastangų, Lietuvai pavyko išvengti realiai gresiančios sankcijos. Tai pavyko dėl to, kad užvakar 48 parlamentarų parašais pademonstravome Seime dedamas realias visų frakcijų pastangas dėl dešimtmetį nevykdomo sprendimo šioje byloje“, – sakė R. Lopata.
„Jei projektas bus priimtas, praėjus santykinai ilgam laikui, dešimt metų, po konstitucinės sankcijos pritaikymo, būtų įgyta teisė užimti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu“, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas R. Lopata.
Pataisa nustatytų, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu susijusias pareigas galėtų užimti, kai nuo pašalinimo iš pareigų praėjo ne mažiau kaip dešimt metų.
Tokį Konstitucijos pataisos projektą inicijavo 48 Seimo nariai iš valdančiųjų ir opozicinių parlamentinių frakcijų.
Tarp teikėjų yra Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo Ateities komiteto vadovas liberalas R. Lopata, taip pat konservatorių, Laisvės partijos, „valstiečių“, socialdemokratų, „darbiečių“ atstovai.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metais konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.
Seimas ne kartą mėgino priimti Konstitucijos pataisas, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, tačiau vis pritrūkdavo balsų. Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas dėl to Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.
R. Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metais, nuo tada jis negali būti renkamas šalies vadovu ir Seimo nariu.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad R. Paksas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot jo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją4
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada13
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti58
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti10
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...