- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas svarstys siūlymą pereiti prie numanomo sutikimo organų donorystės modelio, kai visi žmonės laikomi potencialiais donorais, išskyrus raštiškai atsisakiusius jais būti.
Parlamentas antradienį 56 Seimo nariams balsavus „už“, 29 – „prieš“ ir 16 parlamentarų susilaikius po pateikimo pritarė tokioms Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pataisoms. Toliau projektą svarstys Sveikatos reikalų ir Žmogaus teisių komitetai, dėl jo paprašyta Vyriausybės išvados.
Grupė parlamentarų siūlo nustatyti, kad donoru gali būti kiekvienas veiksnus asmuo, kuris nėra sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pareiškęs nesutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų atiduoti transplantacijai.
Jei žmogus nebūtų išreiškęs savo valios dėl donorystės, reikėtų artimųjų sutikimo. Įstatyme liktų galioti nuostata, kad be mirusiojo artimųjų sutikimo mirusio asmens audinius, organus paimti ir panaudoti transplantacijai draudžiama.
Įteisinus numanomo sutikimo modelį, žmonėms nebereikėtų pildyti ir pasirašyti nustatytos formos sutikimo, norint po mirties tapti organų donoru.
Pataisas inicijavo 47 parlamentarai iš konservatorių, Liberalų sąjūdžio, Laisvės, socialdemokratų, Darbo partijos, demokratų frakcijų.
„Įteisinus numanomo sutikimo modelį, žmonėms nebereikėtų pildyti ir pasirašyti nustatytos formos sutikimo, norint po mirties tapti organų donoru. Tai reiškia, kad tiems žmonėms, kurie norėjo tapti donorais, bet dėl tam tikrų priežasčių nerado laiko įsigyti Donoro kortelės, reikėtų tik pasikalbėti su savo artimaisiais ir informuoti juos apie savo pasirinkimą“, – sakoma pataisų aiškinamajame rašte.
Iniciatoriai taip pat pažymi, kad siūlomu numanomo sutikimo organų donorystės modeliu nustatoma, jog nesant rašytinio asmens nesutikimo būti donoru po jo mirties visuomet būtų prašoma artimųjų sutikimo. Mirusiojo raštu išreikštas nesutikimas būtų pripažįstamas absoliučia donorystės kontraindikacija ir artimieji šios valios pakeisti negalėtų.
Iniciatorių pateikiamais duomenimis, numanomo sutikimo modelis taikomas 21 Europos šalyje: Ispanijoje, Kroatijoje, Portugalijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Čekijoje, Suomijoje, Maltoje, Italijoje, Austrijoje, Norvegijoje, Slovėnijoje, Švedijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Liuksemburge, Latvijoje ir Graikijoje.
Įstatymo teikėjai sako, kad jie siūlo švelnųjį numanomo sutikimo modelį, kuris atspindi dabartinę donorystės praktiką. Anot iniciatorių, pareikštas ir užregistruotas sutikimas šiuo metu reiškia, kad asmuo sutinka tapti organų donoru po savo mirties, tačiau praktiškai visai atvejais organai paimami ir panaudojami transplantacijai tik su mirusiojo artimųjų sutikimu.
„Teisine prasme, jei žmogus yra užpildęs donoro kortelę, tam, kad jo organai būtų panaudoti transplantuoti, nereikia artimųjų sutikimo, tačiau siekiant, kad donorystės procesas vyktų sklandžiai ir siekiant proceso nediskredituoti, gydytojai visais atvejais prašo donoro artimųjų sutikimo“, – sakoma aiškinamajame rašte.
Teigiama, kad praktikoje yra pasitaikęs atvejų, kai mirusysis buvo raštiškai išreiškęs valią būti organų donoru, turėjo donoro kortelę, tačiau jo organai nebuvo paimti ir panaudoti transplantacijai dėl to, kad tam prieštaravo mirusiojo artimieji.
Seime taip pat yra registruotos alternatyvios pataisos, kuriuo siūloma plėsti donoro kortelės sistemą – žmonėms būtų pasiūloma pasirašyti sutikimą dėl organų donorystės gaunant arba keičiant asmens dokumentus.
Pagal pataisas, kiekvienam asmeniui jo asmens tapatybės kortelės, paso ir vairuotojo pažymėjimo išdavimo ir keitimo metu būtų sudaroma galimybė išreikšti sutikimą, kad jo audiniai, organai po jo mirties būtų atiduoti transplantacijai, bei gauti donoro kortelę.
Lietuvos vyskupų konferencija anksčiau yra paskelbusi nepritarianti numanomo sutikimo organų donorystės modeliui, nes „sąmoningas asmens apsisprendimas dovanoti organą turi būti išreikštas jo aktyviais asmeniniais veiksmais“.
Pasak Lietuvos katalikų bažnyčios vadovybės, sutikimas donorystei negali būti numanomas vien iš asmens neveikimo, nes pastarasis gali kilti ir iš nežinojimo ar neapsisprendimo, o ne iš tikro noro išreikšti donorystei palankią poziciją ir dovanoti organus.
Lietuvoje šiuo metu taikomas informuoto sutikimo donorystės modelis, kai asmuo, sutinkantis tapti organų donoru, privalo išreikšti savo sutikimą, tai yra užsiregistruoti donoro kortelei.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klausia kandidatų į prezidentus apie gynybą: kas vienija, o kur nuomonės išsiskiria?1
Prasidedant rinkimų savaitei, naujienų agentūra BNS pristato trijų dalių straipsnių ciklą, kuriame prezidento posto siekiantys kandidatai atsako į BNS užduotus svarbiausius klausimus gynybos, užsienio politikos bei teismų ir teisėsaugos temomis. ...
-
Vyriausioji rinkimų komisija tvirtins galutinį rinkėjų sąrašą2
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį tvirtins galutinį rinkėjų, turinčių teisę dalyvauti prezidento rinkimuose ir referendume dėl dvigubos pilietybės, sąrašą. ...
-
Lietuvoje lankysis Nyderlandų gynybos ministrė
Pirmadienį Lietuvoje lankysis Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren. ...
-
Lietuvos prezidentas ir premjerė su O. Scholzu aptars brigados perkėlimą, regiono saugumą1
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pirmadienį lankysis Pabradės poligone, kur su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda stebės karines pratybas, aptars Vokietijos brigados dislokavimą, o popiet Rygoje susitiks su Baltijos šali...
-
Seimo narys B. Matelis pateko į eismo įvykį, nukentėjo dviratininkas14
Seimo narys, konservatorius Bronislovas Matelis Panevėžyje pateko į autoįvykį, kurio metu nukentėjo dviratininkas. ...
-
Apklausa: palankiausiai vertinamu kandidatu į prezidentus išlieka perrinkimo siekiantis G. Nausėda117
Perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda išlieka palankiausiai vertinamu kandidatu į prezidentus, rodo naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa. ...
-
I. Vėgėlė ir G. Nausėda toliau kritikuoja vienas kitą dėl kampanijas remiančių verslo atstovų17
Kandidatai į prezidentus – advokatas Ignas Vėgėlė bei perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda – ir toliau kritikuoja vienas kitą dėl sulaukiamos verslo atstovų paramos bei galimo viešų ir privačių interesų kon...
-
Kandidatai į prezidentus nesutarė dėl šeimos sąvokos: pasipylė kaltinimai dėl netęsiamų pažadų85
Šalies vadovo posto siekiantys kandidatai nesutaria, ar kartu gyvenančios tos pačios lyties poros yra laikomos šeima. ...
-
Buvusi Visagino merė skųs teismui VRK sprendimą neregistruoti jos kandidate į Europos Parlamentą8
Buvusi Visagino merė, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovė Dalia Štraupaitė skųs teismui Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti jos kandidate Europos Parlamento (EP) rinkimuose. ...
-
EP nariai iš Lietuvos menką aktyvumą teisėkūroje sieja su delegacijos dydžiu10
Europos Parlamento (EP) nariai iš Lietuvos sako, kad mažas delegacijos dydis ir dalis pasyvių politikų lemia tai, kad Lietuvos europarlamentarai yra paskutiniai pagal dalyvavimą teisėkūros procese Briuselyje. ...