Parlamentas po pateikimo šią savaitę pritarė tokioms Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pataisoms, kurias inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir opozicinių demokratų atstovas Tomas Tomilinas.

Už projektą balsavo 109 Seimo nariai, prieš buvo du ir su­si­lai­kė dešimt parlamentarų. Pataisas toliau svarstys Seimo komitetai, į salę jis turėtų grįžti balandžio pabaigoje.

Pasak L. Kasčiūno, pusės metų terminas pasirinktas kaip kompromisas, nes svarstant visą krizių valdymo sistemos pertvarką opozicija siekė, kad terminas turėtų būti peržiūrimas Seime jau po trijų mėnesių.

„Sto­viu prieš jus te­sė­da­mas žo­dį. Pra­ei­tų me­tų pa­čio­je pa­bai­go­je, kai pra­tę­sė ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį, pa­ža­dė­jau (opozicijai), kad re­gist­ruo­si­me pa­tai­sas, kad reikės ateiti į parlamentą, jeigu ekstremaliąją mes pratęsime pusę metų“, – pristatydamas projektą sakė L. Kasčiūnas.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas T. Tomilinas laikosi pozicijos, kad pandemijos metu buvo palikta spraga įstatymuose, Vyriausybei leidus apriboti žmogaus teises ir laisves.

Anot jo, gaisro, potvynio, ligos protrūkio ir panašiais atvejais Vyriausybei reikia laiko suvaldyti krizei, bet jei ji užsitęsia daugiau nei du–tris mėnesius, „normalu suteikti Seimui galią spręsti dilemas, kontroversiškus klausimus“.

Projektu siūloma nustatyti, kad paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją Vyriausybės nustatytas pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimas negalėtų trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Esant poreikiui, Vyriausybės motyvuotu teikimu Seimas galėtų šį terminą pratęsti dar iki šešių mėnesių. To nepadarius būtų laikoma, kad įvesti apribojimai atšaukiami.

„Šiais pakeitimais būtų nustatytas optimalus Vyriausybės ir Seimo galių balansas priimant sprendimus dėl Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių ir laisvių apribojimo“, – sakoma pataisų aiškinamajame rašte.