Parlamentas ketvirtadienį po pateikimo nepriėmė nutarimo projekto: už balsavo 61, prieš buvo 54, o susilaikė 13 Seimo narių. Kitu balsavimu projektas grąžintas tobulinti: už tai buvo 67, o už atmetimą balsavo 62.

Valdantieji pareiškė, kad į visus klausimus dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito galima atsakyti situaciją  ištyrus Ekonomikos arba Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetams. 

„Geriau palikti atsakingiems komitetams, kaip NSGK, Ekonomikos komitetui atlikti parlamentinės kontrolės visą seansą (...) Galėtume nuo sausio pradžios imtis šito darbo, įgyvendinti parlamentinę kontrolę ir po to pateikti Seimui visus reikiamus rezultatus. Todėl siūlau nepolitizuoti šito proceso“, – teigė NSGK Laurynas Kasčiūnas.  

Tačiau vienas komisijos iniciatorių, opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovas Jonas Pinskus teigė, kad laikinosios komisijos statusas yra aukštesnis už bet kurios kitos.   

„Komisija yra žymiai aukštesnis lygis negu komitetų sukurta darbo grupė. Komiteto sukurta darbo grupė atliktų tik parlamentinę kontrolę, kurios išvados praktiškai yra niekinės, o komisijos nutarimas pristatomas Seime ir iš tiesų paviešinamas ir žymiai daugiau galimybių – gali gauti atsakymus ir su slapta informacija susietus, ir žymiai aiškiau galėtų visuomenei atsakyti į jai pateiktus (…) klausimus“, – aiškino opozicijos atstovas.

J. Pinskus BNS sakė, kad patobulinti nutarimo dėl komisijos projektą bus bandoma greitai.

„Operatyviai stengsimės patobulinti – iki antradienio, kad vėl teiktume Seimui“, – tvirtino J. Pinskus.

Pasak jo, tobulinat projektą bus atsižvelgta į pastabas, išsakytas projekto pateikimo metu.

Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius BNS sakė, kad savo iniciatyva „Belaruskalij“ trąšų tranzito situacijos komitetas nesvarstys.

„Jeigu bus pavedimas (Seimo – BNS), tai ir dirbsime su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu (...) Kol kas projektas atiduotas tobulinti. Savo iniciatyva tikrai nieko nedarysime“, – po balsavimo teigė jis.    

Komisija turėjo aiškintis visas situacijos dėl trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes. Kurti komisiją reikalavo 51 opozicinių frakcijų narys.

Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant praėjusią savaitę įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą krovinių pervežimą vykdantiems „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

Lietuvos Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.

Antradienį „Lietuvos geležinkelių“ valdyba su valstybės valdomos įmonių grupės vadovu Mantu Bartuška sutarė, kad šis atsistatydins po pereinamojo laikotarpio, taip siekiant sumažinti reputacines rizikas.

L. Balandžio, Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

M. Skuodis: nebijau jokių komisijų

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad opozicijai atstovaujančių parlamentarų iniciatyvos sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją nebijo. Vis dėlto ministras priduria, kad prisiimti politinę atsakomybę ir atsakyti į klausimus turi visos į „Belaruskalij“ trašų tranzito skandalą įsitraukusios institucijos.

„Aš absoliučiai nebijau jokių laikinųjų komisijų, nebijome tikrai pateikti jokių atsakymų. (...) Čia nematau jokios problemos“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė M. Skuodis.

Ministras teigia, kad politinę atsakomybę dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito prisiims. Visgi M. Skuodis priduria, kad atsakys tik į tuos klausimus, kurie yra jo darbo kompetencijoje.

„Politinės atsakomybės klausimas nėra išsprendžiamas per vieną dieną, tai kiekvienos dienos klausimas“, – sakė ministras.

„Aš esu atsakingas už tai, kad problema yra mano srityje, bet noriu labai aiškiai pasakyti, kad, kalbant apie sankcijų režimą, nustatymo režimą, dalyvauja tame ne viena institucija, tai tą yra labai svarbu žinoti kalbant apie ateitį“, – pridūrė M. Skuodis.

A. Norkienė nepritaria siūlymui trąšų tranzito aplinkybes aiškintis komitete

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė nesutinka su valdančiųjų siūlymu spręsti klausimų keliančias „Belaruskalij“ trąšų tranzito aplinkybes Ekonomikos komitete. Anot jos, Seimui nepritarus opozicijos siūlymui sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, jo iniciatoriai nutarimą ketina papildyti klausimais ir dar kartą teikti Seimui.

„Manome, kad reikia pridėti papildomų klausimų. Girdėjome ir pozicijos pastebėjimų, tai, manau, bandysime tuos klausimus aptarti ir su pozicijos atstovais, o tada mėginsime teikti nutarimą dar kartą“, – ketvirtadienį Eltai teigė A. Norkienė bei pridūrė, kad konkretūs klausimai dar nėra suformuoti.

Komitetas jau pavėlavo, tą galėjo atlikti per pastaruosius keturis mėnesius.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnui Eugenijui Gentvilui pasiūlius alternatyvą klausimus aptarti Ekonomikos komitete, A. Norkienė teigia, kad toks siūlymas yra pavėluotas.

„Komitetas jau pavėlavo, tą galėjo atlikti per pastaruosius keturis mėnesius. Kai matome, kad komitetas nesiėmė iniciatyvos, ministrai išlaikė savo postus, tai kito kelio gauti atsakymus kaip ir nematėme. Manau, jei viskas yra skaidru ir tiesa, tai nereikia bijoti komisijos, o reikia tiesiog viešai duoti atsakymus“, – sakė A. Norkienė.

E. Gentvilas pozicijos nekeičia

Vis dėlto E. Gentvilas savo siūlymo neišsižada ir ragina valdančiuosius dar kartą įsiklausyti. Anot jo, opozicijos keliami klausimai turi prasmės, tačiau juos vertėtų aptarti komitetuose, taip išvengiant papildomo politikavimo. 

„Parlamentinio tyrimo komisijose pats esu dirbęs ne vieną kartą ir mačiau, kad ten yra grynoji ir plikoji politika. Tuo tarpu iš opozicijos suformuluotų septynių klausimų šešiuose iš jų kalbama apie Susisiekimo ministeriją ir „Lietuvos geležinkelius“. Akivaizdu, tai yra ekonomikos kuravimo schema“, – savo siūlymą argumentavo E. Gentvilas.

„Septintas klausimas apskritai yra dėl Vyriausybės, todėl, natūralu, kad Ekonomikos komitetas nepolitizuotai galėtų tirti šitą dalyką“, – pridūrė E. Gentvilas.

E. Gentvilo teigimu, ir pačiai opozicijai būtų naudingiau klausimus spręsti Ekonomikos komitete vien dėl proporcinės atstovavimo tvarkos.

„Jei komisija būtų sudaryta taip, kaip siūlo opozicija, ji būtų formuojama pagal frakcijų proporcinio atstovavimo tvarką. Tai reiškia, kad Seimo valdančioji dauguma tikrai turėtų bent vieno balso persvarą. Tačiau Ekonomikos komitete opozicija turi persvarą, yra septyni opozicijos nariai, o šeši – valdančiųjų. Tai kaip tik jiems duodu instrumentą į rankas“, – kalbėjo E. Gentvilas.

„Jei jie nenori įsiklausyti į mano argumentus, pralošė tą balsavimą, tai gal tobulindami projektą įvertins mano kompromiso paieškas“, – pridūrė jis.

Be to, E. Gentvilas pripažįsta, kad siūlymas ieškoti atsakymų tiek komitete, tiek Seime yra pavėluotas. Vis dėlto, jei opozicija jaučia poreikį kelti klausimus, galima ieškoti alternatyvų.

„Aš manau, kad seniai reikėjo spręsti tuos dalykus, tačiau aš nesu nei Užsienio reikalų, nei Nacionalinio saugumo, nei Ekonomikos komitetų narys. (...) Jei kaltina kas nors mane, kad tik dabar pasiūliau, tai ir pati vėluodama opozicija tik dabar pasiūlė. Aš siūlau alternatyvą ir siūlau pozicijai pasinaudoti alternatyviu instrumentu“, – sakė E. Gentvilas.