Ji buvo pratęsta dėl liepos viduryje turėjusios vykti prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos, taip pat dėl premjero Sauliaus Skvernelio kandidatūros svarstymo po Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo.

Valdantieji ketvirtadienį svarstė dar kartą pratęsti sesiją, kad baigtų Vyriausybės formavimą ir apsvarstytų Lietuvos kandidatūrą į Europos Komisijos narius, bet nusprendė sušaukti neeilinį posėdį rugpjūčio pabaigoje.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad pagrindiniai pavasario sesijos darbai yra įteisintas individualus konstitucinis skundas, kompromisu užbaigta diskusija dėl vaiko teisių apsaugos sistemos modelio ir priimti teisės aktai dėl elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa.

„Šią sesiją buvo nemažai įtampų dėl vykusių trejų rinkimų ir dviejų referendumų“, – sakė V. Pranckietis.

Galiu retoriškai klausti, ko pritrūko dirbti našiau? Laiko, jėgų ar politinės valios?

„Sudėtinga buvo ir politinėms jėgoms, ir institucijoms, vis dėlto galime pasidžiaugti, kad Vyriausioji rinkimų komisija rinkimus suorganizavo be didesnių trikdžių, nebuvo inicijuota nė vieno teisminio proceso“, – pridūrė jis.

Vis dėlto Seimo pirmininkas teigė, kad parlamentarai neapsvarstė beveik pusės numatytų priimti 545 teisės aktų.

„Galiu retoriškai klausti, ko pritrūko dirbti našiau? Laiko, jėgų ar politinės valios?“ – kalbėjo parlamento vadovas.

Pasak jo, Vyriausybė negali įgyvendinti sprendimų, susijusių su planuotu priimti įstatymų patvirtinimu.

V. Pranckietis sakė, kad ryškiausias pavasario sesijos akcentas buvo derybos dėl naujos valdančiosios koalicijos ir su ja susiję ministrų pasikeitimai.

„Siekime darnaus ir sklandaus darbo su perkrauta Vyriausybe ir naujuoju prezidentu. Žmonės tikisi susikalbėjimo tarp institucijų“, – tvirtino politikas.

Pagal Konstituciją, Seimo pavasario sesija pradedama kovo 10 dieną ir baigiama birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną.