- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos Seimas neišreiškė nepritarimo Jungtinių Tautų (JT) susitarimui dėl migracijos, parlamentas tik pabrėžė, kad tai nėra teisiškai įpareigojantis dokumentas.
Antradienį 73 Seimo nariams balsavus „už“, 21 buvus prieš ir 21 susilaikius priimta Seimo rezoliucija, neužkertanti kelio vidaus reikalų ministrui dalyvauti Maroke priimant JT susitarimą.
Rezoliucija Seimas konstatavo, kad Visuotinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos yra globalus susitarimas dėl migracijos traktavimo nuostatų, bet jis nėra teisiškai įpareigojantis dokumentas.
Rezoliucijoje teigiama, kad susitarimas nesukuria jokių teisinių pasekmių Lietuvos valstybei migracijos politikos srityje, taip pat nesukuria jokių naujų teisinių kategorijų ir nesiekia sukurti tarptautinės paprotinės teisės nuostatų.
Rusijos interesas ir tam tikrų radikalių jėgų interesas yra suskaldyti šitą Seimą ir pasiimti visus balsus sau. Suskaldyti Europą lygiai taip pat.
Taip pat pareiškiama, kad valstybės pačios pasirenka, kaip prisidėti prie minėto susitarimo įgyvendinimo.
Lietuvos Vyriausybei pasiūlyta pateikti vienašalę, o formuojantis bendraminčių grupei – daugiašalę deklaraciją, atitinkančią Seimo rezoliucijoje išdėstytas nuostatas.
„Šioje deklaracijoje yra siūloma dalyvauti procese, išsakyti tas raudonąsias linijas, ieškoti partnerių, kurie panašiai mąsto, ir bandyti tą procesą įtakoti mums naudinga linkme“, – pristatydamas rezoliucijos projektą sakė konservatorius Žygimantas Pavilionis.
Šiam rezoliucijos projektui labiausiai priešinosi kiti Seimo konservatoriai, siūlę savąjį dokumento variantą. Juo Vyriausybė būtų paraginta nedalyvauti JT susitarime dėl migracijos.
„Gerbiamas kolega, paaiškinkite man vieną dalyką, kodėl šitam globaliam migracijos paktui nepritaria Jungtinės Amerikos Valstijos, Izraelis, mūsų strateginiai sąjungininkai Lenkija, o pritaria Rusija? Ar nėra taip, kad Rusija suinteresuota tuo, kad didėtų migracijos srautai visame Vakarų pasaulyje, visoje Vakarų krikščioniškoje civilizacijoje, radikalizuotų mūsų Vakarų visuomenes?“ – kolegos klausė konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
„Tokios valstybės, kaip Amerika, ar Izraelis, ar Australija, jos turi pakankamai resursų, kad pačios valdytų tuos srautus. Mes nesame tokio dydžio valstybė, mums migracijos srautus valdyti reikėtų tam tikros pagalbos, kurią ir bando suteikti Jungtinės Tautos. Kodėl Rusija tai daro? Matote, Laurynai, Rusija daro labai daug prieštaringų dalykų. Visų pirma ji bombarduoja Sirijos kaimus, didina migracijos srautus. Tada, iš vienos pusės pritardama paktui, iš kitos pusės kursto jam nepritarimą, nes tikrasis Rusijos interesas ir tam tikrų radikalių jėgų interesas yra suskaldyti šitą Seimą ir pasiimti visus balsus sau. Suskaldyti Europą lygiai taip pat“, – atkirto Ž. Pavilionis.
Konservatorius Rimantas Dagys stebėjosi, kodėl reikia ginčytis dėl dokumento, kuris esą yra neįpareigojantis.
„Kolegos, antras kartas šios valstybės istorijoje Seime, kada mes svarstome dokumentą, kuris net nėra išverstas į lietuvių kalbą. Tai yra komitetas svarstė, mokėjo, nemokėjo kas šį dokumentą 38 puslapių neskaitydami jo, tik pasitikėdami tai, ką kalbėjo užsienio reikalų ministras, kuris dvejus metus sėkmingai slėpė nuo Seimo, kad vyksta derybos Jungtinėse Tautose šiuo klausimu. Nė vienas komitetas nebuvo apie tai informuotas. Čia jau yra grubiausias pažeidimas“, – kalbėjo konservatorius Audronius Ažubalis.
Anot jo, dalyvaudama JT susitarime dėl migracijos Lietuva bus įtraukta į „neaiškų, prieštaringą, formatą“.
„Taip, ten rašoma, kad sutartis yra teisiškai neįpareigojanti, tačiau po to 24 kartus, 24 kartus yra rašoma: mes įsipareigojame ir konkrečios kiekvienos priemonės… Kiekvienos priemonės tekste yra tas parašyta (…), tai reiškia – mes įsipareigojame“, – teiginius apie neįpareigojantį dokumentą neigė A. Ažubalis.
Valdančiųjų „valstiečių“ frakcijai priklausantis Naglis Puteikis nuogąstavo, kad JT susitarimas gali atverti kelius pabėgėliams į Europą, taip pat ir į Lietuvą. Anot jo, dabar „arabus nuo atvykimo į Lietuvą“ sulaiko tik šaltis, bet jeigu bus padidintos išmokos jiems, joks šaltis jų nebesulaikys.
Pasaulinis susitarimas dėl migracijos, kurio galutinis tekstas buvo suderintas liepos mėnesį po pusantrų metų trukusių derybų, turi būti priimtas per konferenciją Maroke gruodžio 10–11 dienomis.
Jame numatyti 23 tikslai siekiant atverti kelią legaliai migracijai ir geriau tvarkyti migracijos srautus, migrantų skaičiui visame pasaulyje padidėjus iki 250 mln. – 3 proc. visų Žemės gyventojų.
Paktui nepritaria JAV, Lenkija, Vengrija, Slovakija, Čekija, Šveicarija, Austrija, kt.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Parlamentarai atmetė siūlymą riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių keliones tėvynėn
Seimas antradienį atmetė siūlymus riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių keliones į tėvynę. ...
-
Seimas svarstys griežtinti įkalinimo sąlygas iš bausmės atlikimo vietos pabėgusiems nuteistiesiems
Antradienį parlamentarai ketina svarstyti įstatymų pataisas, kuriomis siūloma griežtinti įkalinimo sąlygas laiku į bausmės atlikimo vietą negrįžusiems nuteistiesiems. ...
-
Vilniuje atsisveikinama su buvusiu Lietuvos premjeru G. Kirkilu12
Antradienį nuo vidurdienio sostinėje galima atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu. ...
-
F. Jansonas tikina, kad prezidentas negali išeiti atostogų5
Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas teigia, kad antros kadencijos siekti apsisprendęs šalies vadovas Gitanas Nausėda rinkiminės kampanijos metu išeiti atostogų negali, nes, pasak jo, tokia galimybė ne tik nėra teisiškai reglame...
-
Prezidento patarėjas: Lenkija leido pranešti apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą7
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas sako, kad Varšuva praėjusią savaitę leido pranešti apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų Vilniuje sulaikymą, o Lietuvos teisėsauga apie tai nebuvo įspėta, nes pastaruo...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
L. Kasčiūnas vyksta į Švediją, su kolegomis aptars saugumo ir gynybos pramonės klausimus9
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas antradienį su darbo vizitu vieši Švedijoje. ...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas priėmė palankias pataisas „Rheinmetall“ investicijoms1
Seimas sudarė palankias sąlygas dideliems vietos bei Vakarų gamintojams, įskaitant Lietuvoje gamyklą ketinančią statyti Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau ir paprasčiau statyti gamyklas. ...
-
A. Armonaitė: ribojimus rusams ir baltarusiams reikia labiau subalansuoti
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad reikėtų labiau subalansuoti šiuo metu siūlomus įvesti kelionių į tėvynę ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...