Seimas įtvirtino įstatymu: Vytis bus pagrindinis Lukiškių aikštės akcentas

Už jį balsavo 78 Seimo nariai, prieš buvo 11, susilaikė keturi politikai. Įstatymas priimtas reaguojant į Vilniaus valdžios sprendimą aikštėje įrengti laikiną paplūdimį.

Jį palaikė valdantieji, 16 konservatorių, septyni Mišrios Seimo narių grupės atstovų ir vienas socialdemokratas.

Pagal priimtą įstatymą, memorialiniai Lukiškių aikštės akcentai turi apimti ir atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimą, 1863–1864 metų sukilėlių egzekucijos vietą ir šio sukilimo atminimo įamžinimą.

Dokumente numatyta, kad ji turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams bei sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai ir gerai moralei.

Paskutinę minutę pritarta grupės parlamentarų pataisai, kad pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas yra valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis su įrengtu memorialu Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti.

„Siūlymas dėl Vyčio užkirstų kelią reprezentacinėje valstybės aikštėje atsirasti A. Labašausko dariniui, kaip pagrindiniam memorialiniam akcentui. Šis siūlymas leistų organizuoti naują konkursą dėl pagrindinio memorialinio akcento aikštėje“, – teigė vienas iš siūlymo autorių Povilas Urbšys.

„Valstietis“ Robertas Šarknickas teigė, kad Vyties negalima įrašyti į įstatymą, nes iki šiol vyksta teismo procesas dėl Kultūros ministerijos surengtų dirbtuvių, kas turėtų Lukiškių aikštėje įprasminti laisvės kovas, laimėtojo.

Jeigu kalvelės autorius laimi teismą, o Vytį įteisiname, tokiu atveju kalvelės autorius paduoda valstybę į teismą. Ar žinote, kokie milžiniški pinigai? Klastoti istorijos tikrai negalime šiuo principu.

Prieš trejus metus dirbtuvių nugalėtoju pripažintas skulptoriaus Andriaus Labašausko kūrinys „Laisvės kalva“, bet dėl to į teismą kreipėsi „Vyčio“ memorialo autoriai.

„Jeigu kalvelės autorius laimi teismą, o Vytį įteisiname, tokiu atveju kalvelės autorius paduoda valstybę į teismą. Ar žinote, kokie milžiniški pinigai? Klastoti istorijos tikrai negalime šiuo principu“, – sakė R. Šarknickas.

Liberalas Eugenijus Gentvilas teigė, kad įstatymo priėmimas neprivers sostinės mero išvežti smėlio iš aikštės.

„Nepritariu pliažui, ne todėl, kad jis pliažas, bet todėl, kad jis ne vietoje, bet dar labiau nepritariu, kad jis buvo sukurtas, kaip sąmoninga provokacija, skirta suskaldyti Vilniaus gyventojus į dvi grupuotes ir tuo būdu pasitarnauti rinkimų kampanijai. Bet dar labiau nei pliažui nepritariu spręsti tokias kontroversijas įstatymo būdu. Jeigu neturime sutarimo dėl istorinės atminties įamžinimo, tas nesutarimas gali būti išspręstas tik diskutuojant, argumentuojant (...) Užridenus ant šitos diskusijos įstatymą, kaip kapo akmenį, ji tik liks užkonservuota, tie nesutarimai toliau rusens, skaldys mūsų visuomenę“, – sakė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mantas Adomėnas.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Rimantas Jonas Dagys teigė, kad įstatymu reikia baigti pasityčiojimo iš aikštės epopėją.

„Suprantu tik viena, gal ne visai korektiškai pasakysiu: jeigu mūsų galvose – pliažas, apie istorinę atmintį kalbėti nėra prasmės“, – tvirtino jis.

Įstatymą dėl specialaus Lukiškių aikštės statuso parengė valdantieji reaguodami į Vilniaus valdžios sprendimą Lukiškių aikštėje įrengti laikiną paplūdimį. Dalis politikų tvirtina, kad taip parodyta nepagarba laisvės kovos dalyvių atminimui, sprendimą pasirinkti šią vietą paplūdimiui kritikuoja ir prezidentas Gitanas Nausėda.

1660 kvadratinių metrų ploto paplūdimys praėjusią savaitę supiltas Lukiškių aikštės dalyje prie Gedimino prospekto, tam panaudota apie 300 kubinių metrų smėlio.

Pagal sumanymą, paplūdimys aikštėje turi būti visą vasarą, greta jo iki liepos pabaigos stovės didžiulis ekranas, kurio turiniu rūpinasi „Telia“ – kiekvieną vakarą čia bus rodomi „Telia TV“ filmai, serialai, koncertai, o dieną – Baltijos jūros vaizdai.