- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas pradėjo svarstyti du įstatymų projektus, kuriais siekiama reglamentuoti 1990–1991 metų Lietuvos nepriklausomybės gynėjo ir Laisvės gynėjo-kario savanorio statusą.
Parlamentarai bendru sutarimu šią savaitę po pateikimo pritarė šiems Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko prof. Arūno Gumuliausko pateiktiems projektams. Po svarstymo Kultūros komitete ir Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijoje toliau Seimo posėdžio salėje jie bus svarstomi lapkričio 5 d.
„Kad toks teisės aktas atsirastų, iniciatoriai buvo nepriklausomybės gynėjų organizacijos. Praėjus 30 metų nuo tų įvykių, jie tikrai nusipelnė, kad būtų pagerbti“, – sakė A. Gumuliauskas.
Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis svarstė, ar nebus problemų nustatyti, koks žmogus vertas tokio statuso ir kokio lygio bus reikalingi dokumentai, kurie bus vertinami kaip įrodymai.
„Tam yra organizacijos, kurios atstovauja tiems žmonėms, kurios veda jų apskaitą. Patikėkite, kad tapti tos organizacijos nariu ne taip yra lengva. Daug yra gyvų liudininkų ir jie liudija“, – sakė prof. A. Gumuliauskas.
Manyčiau, kad gali būti sunku nustatyti, kas labiau vertas, kas mažiau vertas tokio statuso. Žmogaus fantazija kartais yra beribė... Taip pat daugelis žmonių yra kuklūs, jie nesigyrė, kad stovėjo ir gynė parlamentą.
Tai, kad gali būti problemų įgyvendinant įstatymus, mano ir Kovo 11-osios Akto signataras Zigmas Vaišvila.
„Manyčiau, kad gali būti sunku nustatyti, kas labiau vertas, kas mažiau vertas tokio statuso. Žmogaus fantazija kartais yra beribė... Taip pat daugelis žmonių yra kuklūs, jie nesigyrė, kad stovėjo ir gynė parlamentą“, – sakė jis Eltai.
Seimui siūlomi priimti įstatymai apima laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 21 d.
Pagal projektą, Lietuvos Nepriklausomybės gynėjais siūloma pripažinti: karius, kurie 1990 m. kovo 11– 1991 m. rugpjūčio 21 d. priklausė Lietuvos gynybos struktūroms, davė priesaiką (pasižadėjimą) ir jos nesulaužė; asmenis, dalyvavusius organizuotose struktūrose Lietuvos Nepriklausomybės gynyboje nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 21 d.
Į tokį statusą galėtų pretenduoti ir asmenys, kurie nepriklausė organizuotoms struktūroms, bet nuo 1990 kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. gynė svarbius valstybinius objektus sovietų kariuomenės agresijos metu, jei tai dokumentais įrodoma; asmenys, turintys valstybinius apdovanojimus už Nepriklausomybės gynybą 1990 m. kovo–1991 m. rugpjūčio 21 d.
Laisvės gynėjo-kario savanorio teisinio statuso įstatymas apibrėžia laisvės gynėjo-kario savanorio sąvoką ir nustato pagrindinius tokio statuso pripažinimo kriterijus.
Pagal projektą, Laisvės gynėjas-karys savanoris yra Lietuvos Respublikos pilietis, kuris kūrė krašto apsaugos struktūras, tarnavo Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, Krašto apsaugos departamente, Pasienio apsaugos tarnyboje, Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje, Lietuvos šaulių sąjungoje, saugojo ar gynė valstybinės svarbos objektus Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu ir prisiekė Lietuvos valstybei iki 1991 m. rugpjūčio 21d.
Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo ir Laisvės gynėjo-kario savanorio teisinis statusas būtų pripažįstamas asmeniui ir po jo mirties.
Toks teisinis statusas būtų nepripažįstamas asmenims, kurie iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. pasišalino iš tarnybos vietos arba buvo nušalinti nuo pareigų.
Pagal projektus, Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo ir Laisvės gynėjo-kario savanorio teisinį statusą pripažįsta, pažymėjimus išduoda ir jų apskaitą tvarko Krašto apsaugos ministerija.
Siūloma, kad įstatymai įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d.
Šiuo metu nepriklausomybės gynėjų teisinis statusas suteikiamas asmenims, pripažintais nedarbingais dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada9
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti54
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai4
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti10
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Nausėda: Lenkijoje sulaikyti du asmenys, įtariami L. Volkovo užpuolimu Vilniuje15
Lenkijoje sulaikyti du asmenys, įtariami Rusijos opozicijos veikėjo Leonido Volkovo užpuolimu Vilniuje, penktadienį pranešė prezidentas Gitanas Nausėda. ...