Seimas ėmėsi siūlymo įstatymu įtvirtinti neteisėtų migrantų apgręžimą pasienyje

„Realybė sienos apsaugą šiandien keičia į sienos gynybą. Instrumentalizuota migracija kaip reiškinys neišnyko“, – penktadienį pristatydama paketą Seimui sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Ji taip pat ragino parlamentarus neapsigauti dėl pastaruoju metu sumažėjusio migrantų pasienyje su Baltarusija srauto, sakydama, kad jis „yra apgaulingas, susijęs su sezoniškumu“.

Vidaus reikalų ministerijos parengtos Valstybės sienos ir jos apsaugos bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisos įtvirtintų migrantų apgręžimą pasienyje, iki šiol vykdomą vadovaujantis vidaus reikalų ministrės įsakymu.

Už projektą dėl Valstybės sienos ir jos apsaugos po pateikimo balsavo 71 Seimo narys, susilaikė 28, o už pakeitimus įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties – 80 buvo „už“, vienas – prieš, susilaikė 16 parlamentarų.

Toliau projektus svarstys Seimo komitetai, svarstymui į Seimo salę jie turėtų grįžti kovo 21 dieną. Pataisoms priimti reikės dar dviejų balsavimų.

Pataisas kritikuoja nevyriausybinės organizacijos, pabrėžiančios, kad Europos Sąjungos (ES) direktyvoms prieštaraujančias nuostatas Vyriausybė siūlo keisti tik formaliai ir nesprendžia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) įvardytų problemų.

Įstatymas bus taikomas tik instrumentalizuotos migracijos suvaldymui, jis nebus taikomas automatiškai, ir tik esant sprendimui dėl ekstremalios situacijos.

Vidaus reikalų ministrė teigia, kad pataisos „aiškiai atskiria natūralią ir instrumentalizuotą migraciją, vykdomą Baltarusijos režimo“.

„Įstatymas bus taikomas tik instrumentalizuotos migracijos suvaldymui, jis nebus taikomas automatiškai, ir tik esant sprendimui dėl ekstremalios situacijos“, – kalbėjo ministrė.

Įstatymų pataisomis būtų įtvirtinta galimybė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu neįleisti į Lietuvą užsieniečių, ketinančių kirsti ar kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką.

Pagal projektą, nuostata dėl apgręžimo būtų taikoma individualiai kiekvieno užsieniečio atžvilgiu, ji būtų netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos, persekiojimo, patekimą ar humanitarinį patekimą į Lietuvos teritoriją.

Neįleidžiamiems užsieniečiams turėtų būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas. Jei būtų nustatyta, kad jos reikia, migrantams būtų suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar kita būtinoji pagalba.

Numatyta, kad pakeitimai, pritarus Seimui, įsigaliotų nuo birželio 1-osios dienos.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos taip pat leistų užsieniečiams pateikti prašymus suteikti prieglobstį, neatsižvelgiant į tai, ar jis į Lietuvą atvyko teisėtai ar neteisėtai.

Dar įstatymo projektu būtų panaikinama nuostata, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, jeigu jis į Lietuvos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas valstybės sieną.

Tačiau įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties liktų šiuo metu galiojanti nuostata, kad iki priimamas sprendimas įleisti migrantus į Lietuvą, jie laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.

Pastarieji pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pernai metų sprendimą, jog Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms.

Taip pat paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio į pasienio ruožą būtų galima patekti tik turint Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimą. Jo nereikėtų čia gyvenantiems, dirbantiems, vykdantiems ūkinę veiklą, vykstantiems magistraliniais, krašto ar rajoniniais keliais arba geležinkeliais.

Užpernai kilus migrantų antplūdžiui iš Baltarusijos, neteisėtai į Lietuvą patekę užsieniečiai pradėti apgręžinėti vidaus reikalų ministrės įsakymu.

Kritikai sako, kad Lietuvos veiksmus apgręžiant migrantus atgal į Baltarusiją galima laikyti išstūmimais, kurie pažeidžia tarptautinę teisę. Vyriausybė apgręžimą teisine kalba įvardija kaip užsieniečio neįleidimą į Lietuvą, nors jie ir būna jau kirtę sieną.