Seimas atmetė tris prezidento veto: dėl mokamų testų, atstovo ES ir aplinkosaugos

Daugiausiai diskusijų viešojoje erdvėje ir parlamente kėlė klausimas dėl mokamų testų imuniteto neturintiems darbuotojams.

Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos numato, kad nuo gruodžio 1 dienos periodiškai testuotis dėl COVID-19 turintys nepasiskiepiję darbuotojai turės tai daryti savo lėšomis.

Valdantieji tokias Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas inicijavo argumentuodami siekiu paskatinti vakcinuoti žmones, o prezidentas atmetė teigdamas, kad jos gali pabloginti epidemiologinę situaciją.

Už tai, kad veto būtų atmestas ir įstatymas būtų priimtas iš naujo, balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 57 ir susilaikė keturi parlamentarai. Atmesti prezidento veto reikėjo ne mažiau kaip 71 balso „už“. Valdantieji parlamente turi 74 atstovus.

Už įstatymą balsavo visi valdantieji, išskyrus konservatorių Valdą Rakutį, kuris per balsavimą susilaikė, tačiau vėliau paprašė, kad jo balsas būtų užskaitytas „už“. Tokiu atveju oficialūs balsavimo rezultatai nekeičiami, tačiau parlamentaro paskelbtas sprendimas įrašomas į Seimo posėdžio protokolą.

Seimas ketvirtadienį atmetė ir prezidento veto Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo pataisoms.

Įstatymas numato, kad Seimas galėtų turėti savo nuolatinį atstovą, o esant reikalui, ir jo pavaduotoją, užsienio valstybėje, kurioje nuspręstų, jog tokio atstovo reikia.

Šalies vadovas įstatymą grąžino teigdamas, kad įstatymas neturi kelti abejonių dėl vieningai formuojamos Lietuvos užsienio politikos, o Seimo atstovui numatytos labai panašios funkcijos, kokias atlieka diplomatai.

Už tai, kad prezidento veto būtų atmestas ir įstatymas priimtas iš naujo, balsavo 74 Seimo nariai, prieš buvo 52 parlamentarai ir susilaikė 10 Seimo narių.

Trečias atmestas veto – Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo pataisoms, kurios leidžia reaguojant į pranešimus dėl galimų aplinkos apsaugos pažeidimų įvertinti jų pagrįstumą.

Šalies vadovas jas vetavo sakydamas, kad valstybės institucijos ir pareigūnai turi vienodai reaguoti į visus pranešimus apie žalą gamtai. Prezidento grąžintos pataisos ketvirtadienį vėl priimtos už balsavus 78 Seimo nariams, prieš buvo 50 ir susilaikė trys parlamentarai.

Jos numato, kad reaguojant į pranešimus dėl galimų aplinkos apsaugos pažeidimų būtų įvertinamas informacijos pagrįstumas ir grėsmė saugomai vertybei.

Tokį reguliavimą inicijavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, argumentuodamas, kad Aplinkos apsaugos departamentas gauna daug nereikšmingų pranešimų, todėl reaguoti į kiekvieną nėra žmogiškųjų resursų.

Prezidentūra: dauguma iškėlė asmenines ambicijas

Ketvirtadienį valdantiesiems atmetus tris šalies vadovo G. Nausėdos veto, Prezidentūra apgailestauja dėl, pasak jos, ambicijų, kurias iškėlė Seimo dauguma.

„Apgailestaujame, kad valdančioji dauguma šį kartą asmenines politines ambicijas iškėlė aukščiau gamtosaugos ir vieningos užsienio politikos principų“, – rašoma Eltai perduotame komentare.

Prezidentūros teigimu, atmetus veto dėl pataisų, numatančių, kad nepasiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už privalomus testus nuo COVID-19, atsakomybę dėl kilsiančių rizikų turėsi prisiimti Seimas.

Apgailestaujame, kad valdančioji dauguma šį kartą asmenines politines ambicijas iškėlė aukščiau gamtosaugos ir vieningos užsienio politikos principų.

„Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas prezidentas vetavo dėl jų keliamų epidemiologinių rizikų. Kuo didesnės profilaktinio testavimo apimtys, kuo platesnis testavimo prieinamumas yra labai svarbūs veiksniai apsaugant nuo viruso plitimo ir pasiskiepijusius, ir nepasiskiepijusius žmones. Prezidentas gerbia Seimo sprendimą prisiimti atsakomybę už rizikas, kurias šis sprendimas kelia“, – teigia Prezidentūra.

Ketvirtadienį Seimas nusprendė nepritarti veto dėl priimtos naujos redakcijos Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo. Taip pat atmetė prezidento veto dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisų.

„Tai, kad aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas metė pasaulinę klimato kaitos konferenciją, kad įteisintų jam pavaldžių institucijų nereagavimą į žmonių pranešimus apie gamtai daromą žalą, kaip ir tai, kad balsavimai dėl veto buvo derinami su balsavimu dėl bausmių už disponavimą narkotinėmis medžiagomis sušvelninimu, rodo šios valdančiosios koalicijos prioritetus“, – teigiama komentare.

„Ne prezidentas, o Lietuvos žmonės vertins kiekvieną atvejį, kai bus atsisakoma reaguoti į pranešimus apie gamtai daromą žalą ar kai egzotinėse valstybėse bus steigiamos Seimo atstovybės“, – akcentuoja Prezidentūra.