- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sausio 13-osios išvakarėse Lietuvos parlamentas specialia rezoliucija pareiškė pagarbą laisvės kovotojams ir pabrėžė jo svarbą prisidedant prie totalitarinių režimų žlugimo Europoje.
Taip pat pasiūlyta sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paskelbti nedarbo diena.
Už konservatoriaus Emanuelio Zingerio rengtą dokumentą antradienį balsavo 117 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš, vienas politikas susilaikė.
„Tai didingas Lietuvos žmonių ir lietuvių tautos įvykis. 30 metų nuo „Žalgirio mūšio“ – Sausio 13-osios – kurį mes laimėjome. Mes laimėjome šį mūšį, ir pasaulis tada aidu ataidėjo pripažinimą“, – pateikdamas projektą sakė parlamentaras.
Anot jo, rezoliucija norima nulenkti galvas prieš aukas.
Joje pažymima, kad 1991 metų sausį buvo atremta Sovietų Sąjungos agresija prieš 1990 metų kovo 11 dieną atkurtą nepriklausomą Lietuvos Respubliką.
„Sausio 13-oji yra vienas iš veiksnių, prisidėjusių prie Sovietų Sąjungos ir totalitarinio komunistinio režimo žlugimo, demokratijos ir žmogaus teisių įtvirtinimo posovietinėje erdvėje, Vidurio ir Rytų Europos šalių sugrįžimo į demokratinių Europos valstybių šeimą“, – rašoma dokumente.
Anot jo, Sausio 13-oji visoms kartoms leidžia suprasti, kad laisvė nėra tik duotybė, ji nebuvo dovanota, o iškovota krauju.
Daugiausia diskusijų parlamente kėlė punktas dėl buvusio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio paminėjimo.
Pirminiame dokumento variante priminta, kad „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis“. Tačiau daliai opozicijos nuogąstaujant, jog tokiu būdu norima V. Landsbergį pripažinti buvus valstybės vadovu, ji pakeista taip: „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kurios Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui vadovavo, aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas Vytautas Landsbergis“.
Rezoliucijoje taip pat atkreiptas dėmesys į propagandinę ir dezinformacinę veiklą, „kuria bandoma menkinti Lietuvos nepriklausomybę, laisvės gynėjų atminimą, iškreipti istoriją, kurstyti tautinę nesantaiką“.
Joje smerkiamas Rusijos Federacijos institucijų sprendimas persekioti Lietuvos teisėjus, prokurorus ir kitus teisėsaugos pareigūnus, tyrusius ir nagrinėjusius baudžiamąją bylą dėl nusikaltimų žmoniškumui, padarytų 1991 metų Sovietų Sąjungos agresijos metu.
Per sovietų agresiją 1991 metų sausį karinių veiksmų metu nužudyta 14 žmonių, daugiau nei 800 sužaloti.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11-ąją paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: dvigubi standartai teikiant pagalbą Izraeliui ir Ukrainai yra nepriimtini
Šalies vadovas Gitanas Nausėda nepriimtinais vadina Vakarų taikomus dvigubus standartus teikiant pagalbą Izraeliui ir remiant Ukrainą. ...
-
G. Landsbergis susitiko su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku1
Lietuva pasirengusi remti Armėniją, siekiant partnerystės su Europos Sąjunga (ES), trečiadienį susitikęs su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku Alenu Simonianu sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
S. Cichanouskaja sukritikavo iniciatyvą apriboti baltarusių keliones į gimtinę27
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja tikina suprantanti Lietuvos politikų susirūpinimą dėl saugumo situacijos, tačiau kritiškai vertina Seime svarstomą siūlymą apriboti baltarusių keliones į gimtinę. ...
-
Kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos: kas stebina labiausiai?4
Praėjusią savaitę paskelbtos kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos sukėlė klausimų ir politologams, ir ekonomistams. Kas stebina labiausiai ir ar kandidatais, pateikus tokius dokumentus, turėtų susidomėti Valstybinė mokesčių inspe...
-
Seimo narys M. Matijošaitis grąžino beveik 3 tūkst. eurų parlametinių lėšų6
Seimo Laisvės frakcijos narys Marius Matijošaitis Seimo kanceliarijai grąžino 2814 eurų už programinę įrangą, įsigytą parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis. ...
-
I. Šimonytės prezidento rinkimų štabo komunikacijai vadovaus D. Ulbinaitė10
Į Lietuvos prezidentus kandidatuojančios premjerės Ingridos Šimonytės rinkimų štabo komunikacijai vadovaus vidaus reikalų ministrės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. ...
-
Paviešinti kandidatų į prezidentus turtai: kodėl vieni turtuoliai pyksta ant kitų?6
Kandidatams į Lietuvos prezidentus deklaravus savo pajamas, paaiškėjo turtingiausieji. Pirmoje vietoje puikuojasi teisininkas Ignas Vėgėlė. Pastarasis turi prikaupęs nekilnojamojo turto už 1 mln. 580 tūkstančių eurų, banko sąskaitose laiko 2...
-
M. Navickienė nesvarsto galimybės ŠMSM vadovauti iki kadencijos pabaigos: būtų sudėtinga2
Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Monika Navickienė laukia nuolatinio ministro paskyrimo. Pasak jos, iki kadencijos pabaigos vadovauti ir šiai, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) &ndash...
-
VRK pasiekė informacija dėl skleidžiamos dezinformacijos: žinomi politikai kelia sumaištį?4
Įsibėgėjant rinkiminiam sezonui, Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) pasiekė informacija dėl rinkimų komisijų nariams skleidžiamos dezinformacijos. Kai kuriose savivaldybėse dirbantys rinkimų komisijų nariai sako regintys žinomų politikų kelia...
-
I. Šimonytė Vilniuje dėkojo Andoros kolegai už paramą Ukrainai, sankcijų Rusijai palaikymą
Premjerė Ingrida Šimonytė Vilniuje pirmą kartą viešinčiam Andoros Vyriausybės vadovui padėkojo už šios Europos mikrovalstybės paramą Ukrainai, principingą laikyseną remiant Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai. ...