Savivaldybės ragina nekurti tarybos pirmininko instituto, merui suteikti veto teisę

Lietuvos savivaldybių asociacija trečiadienį pateikė šiuos siūlymus Seimo darbo grupei, parengusiai naują mero statuso modelį. Jame šalia mero pareigų siūloma įvesti savivaldybės tarybos pirmininko pareigas.

Šie pakeitimai siūlomi dėl Konstitucinio teismo išaiškinimo, jog merai nebegali būti savivaldybės tarybos nariais ir balsuoti posėdžiuose.

LSA siūlo, kad savivaldybės meras būtų savivaldybės vadovas, šauktų savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkautų, nustatytų ir sudarytų tarybos posėdžių darbotvarkes, teiktų tarybos sprendimų projektus, pasirašytų tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus.

Taip pat siūloma, kad meras turėtų veto teisę savivaldybės tarybos priimtam teisės aktui.

Todėl grįžti prie modelio, kuris kadaise Lietuvoje buvo ir nepasiteisino, o tik įnešė daug politinės sumaišties ir trukdė konstruktyviai dirbti, būtų neprotinga.

„Kasdien dirbdami savivaldoje matome, kad gyventojai iš mero tikisi ne tik asmeninės politinės atsakomybės, bet mato jį kaip stiprų politiką, turintį įgaliojimus inicijuoti ir įgyvendinti vietos gerbūviui svarbius sprendimus. Mero institucija turi būti verta to, kad piliečiai ateina ir renka jį tiesiogiai“, – teigia LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Pasak jo, LSA siūlo negrįžti atgal į laikus, kai meras keisdavosi vos pasikeitus politinių jėgų santykiui taryboje, ir juo labiau nebekurti naujo tarybos pirmininko instituto, kuris „būtų perteklinis ir sudarytų sąlygas savitiksliam politinių jėgų demonstravimui bei konfliktams“.

Anot M. Sinkevičiaus, tiesiogiai renkamo mero ir tarybos santykiai turėtų būti skaidrūs, pagrįsti bendru darbu dėl savivaldybės, o demokratijos principus savivaldoje visuomet užtikrina opozicija.

„Todėl grįžti prie modelio, kuris kadaise Lietuvoje buvo ir nepasiteisino, o tik įnešė daug politinės sumaišties ir trukdė konstruktyviai dirbti, būtų neprotinga,“ – tvirtino M. Sinkevičius.

Anot LSA, pavydžių, kai meras pirmininkauja savivaldybės tarybai, tačiau nėra jos narys, galima rasti ne vienoje Europos šalyje – Slovėnijoje, Austrijoje, Italijoje ar viename iš kelių galimų savivaldos tipų Vokietijoje.

Asociacija taip pat siūlo, kad meras savivaldybės tarybos pritarimu skirtų ir atleistų vieną ar kelis vicemerus, o jų skaičius priklausytų nuo savivaldybės dydžio.

Kadangi vicemero pareigos nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, jis atliktų mero nustatytas funkcijas ir pavedimus, o įstatymo nustatytais atvejais jį pavaduotų.

Meras LSA siūlymu taip pat turėtų skirti ir atleisti savivaldybės administracijos direktorių – šiuo metu tai daro taryba, tačiau sustiprinus mero kaip vykdomosios valdžios atstovo statusą, tai būtų logiškiau.

LSA pritaria Seimo darbo grupės siūlymui, kad savivaldybės meras renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui ne daugiau kaip trims kadencijoms iš eilės.

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad tiesioginiai merų rinkimai nėra galimi nepakeitus Konstitucijos, Seimas sausį ėmėsi pagrindinio teisės akto pakeitimų. Tuo metu mero statusą siekiama nustatyti atskirai,Vietos savivaldos įstatyme – šiuos pakeitimus rengia speciali darbo grupė.

Pernai balandį paskelbtas KT nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.