- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Savivaldybės ragina Seimą tobulinant savivaldos teisinį reguliavimą nekurti tarybos pirmininko instituto, merui suteikti veto teisę balsuojant, leisti tarybos pritarimu skirti ir atleisti vicemerus.
Lietuvos savivaldybių asociacija trečiadienį pateikė šiuos siūlymus Seimo darbo grupei, parengusiai naują mero statuso modelį. Jame šalia mero pareigų siūloma įvesti savivaldybės tarybos pirmininko pareigas.
Šie pakeitimai siūlomi dėl Konstitucinio teismo išaiškinimo, jog merai nebegali būti savivaldybės tarybos nariais ir balsuoti posėdžiuose.
LSA siūlo, kad savivaldybės meras būtų savivaldybės vadovas, šauktų savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkautų, nustatytų ir sudarytų tarybos posėdžių darbotvarkes, teiktų tarybos sprendimų projektus, pasirašytų tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus.
Taip pat siūloma, kad meras turėtų veto teisę savivaldybės tarybos priimtam teisės aktui.
Todėl grįžti prie modelio, kuris kadaise Lietuvoje buvo ir nepasiteisino, o tik įnešė daug politinės sumaišties ir trukdė konstruktyviai dirbti, būtų neprotinga.
„Kasdien dirbdami savivaldoje matome, kad gyventojai iš mero tikisi ne tik asmeninės politinės atsakomybės, bet mato jį kaip stiprų politiką, turintį įgaliojimus inicijuoti ir įgyvendinti vietos gerbūviui svarbius sprendimus. Mero institucija turi būti verta to, kad piliečiai ateina ir renka jį tiesiogiai“, – teigia LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Pasak jo, LSA siūlo negrįžti atgal į laikus, kai meras keisdavosi vos pasikeitus politinių jėgų santykiui taryboje, ir juo labiau nebekurti naujo tarybos pirmininko instituto, kuris „būtų perteklinis ir sudarytų sąlygas savitiksliam politinių jėgų demonstravimui bei konfliktams“.
Anot M. Sinkevičiaus, tiesiogiai renkamo mero ir tarybos santykiai turėtų būti skaidrūs, pagrįsti bendru darbu dėl savivaldybės, o demokratijos principus savivaldoje visuomet užtikrina opozicija.
„Todėl grįžti prie modelio, kuris kadaise Lietuvoje buvo ir nepasiteisino, o tik įnešė daug politinės sumaišties ir trukdė konstruktyviai dirbti, būtų neprotinga,“ – tvirtino M. Sinkevičius.
Anot LSA, pavydžių, kai meras pirmininkauja savivaldybės tarybai, tačiau nėra jos narys, galima rasti ne vienoje Europos šalyje – Slovėnijoje, Austrijoje, Italijoje ar viename iš kelių galimų savivaldos tipų Vokietijoje.
Asociacija taip pat siūlo, kad meras savivaldybės tarybos pritarimu skirtų ir atleistų vieną ar kelis vicemerus, o jų skaičius priklausytų nuo savivaldybės dydžio.
Kadangi vicemero pareigos nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, jis atliktų mero nustatytas funkcijas ir pavedimus, o įstatymo nustatytais atvejais jį pavaduotų.
Meras LSA siūlymu taip pat turėtų skirti ir atleisti savivaldybės administracijos direktorių – šiuo metu tai daro taryba, tačiau sustiprinus mero kaip vykdomosios valdžios atstovo statusą, tai būtų logiškiau.
LSA pritaria Seimo darbo grupės siūlymui, kad savivaldybės meras renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui ne daugiau kaip trims kadencijoms iš eilės.
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad tiesioginiai merų rinkimai nėra galimi nepakeitus Konstitucijos, Seimas sausį ėmėsi pagrindinio teisės akto pakeitimų. Tuo metu mero statusą siekiama nustatyti atskirai,Vietos savivaldos įstatyme – šiuos pakeitimus rengia speciali darbo grupė.
Pernai balandį paskelbtas KT nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pranešėjas T. Gailius tikina pats paviešinęs savo tapatybę1
Generalinei prokuratūrai pareiškus, kad Seimo laikinoji komisija atskleidė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus asmens duomenis, jis pats sako su šiuo priekaištu komisijai nesutinkantis. ...
-
I. Kačinskaitė-Urbonienė traukiasi iš Darbo partijos5
Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš Darbo partijos. ...
-
V. Uspaskichas stabdo narystę Darbo partijoje, EP rinkimuose sąrašą ves V. Bukauskas12
Viktoras Uspaskichas stabdo savo narystę Darbo partijoje ir neves partijos sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Visgi „darbiečiai“ dalyvaus rinkimuose, pirmasis sąraše bus pirmininko pavaduotojas, parlamentaras Valentinas Bu...
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo33
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...
-
Baigėsi parašų rinkimo terminas prezidento rinkimuose: V. Tutkus į VRK atvyko paskutinėmis minutėmis2
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimo terminas pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose. ...
-
Po STT sprendimo opozicija toliau stabdo NSGK darbą6
Opozicija stabdys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą iki tol, kol nebus sulaukta Generalinės prokuratūros patvirtinimo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimų dėl viešųjų pirkim...
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose6
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų1
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...