„Kalba yra labai akcentuota, apžvelgtos viso laikmečio aktualijos. Daugiau akcentuota į užsienio politiką ir gynybą – tai yra pagrindinė prezidento atsakomybė. Praktiškai labai aiškiai pasisakyta vidaus politikos klausimais. Toks korektiškas signalas Vyriausybei pasiųstas, kad ji yra neveikli. Tas akivaizdžiai matosi“, – žurnalistams Seime sakė politikas.

Kartu S. Skvernelis įvertino ir pranešimo metu nuskambėjusį G. Nausėdos pasisiūlymą padėti valdantiesiems ir opozicijai atrasti dialogą. Kaip teigė parlamentaras, šiuo metu tokios prezidento pagalbos nereikia.

Toks korektiškas signalas Vyriausybei pasiųstas, kad ji yra neveikli. Tas akivaizdžiai matosi.

„Kol kas tą dialogą turime. Jis prasidėjęs Seime. Manau, kad Seime yra visos galimybės tą dialogą rasti be prezidento tarpininkavimo. Jei matysime, kad esame aklavietėje, tai prezidento pasiūlymas yra svarstytinas ir vertingas“, – sakė politikas.

A. Norkienė: nesuvaidintas situacijos valstybėje konstatavimas

Didžiausios opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, kad prezidento pranešimas parodė, kad jis mato ir girdi Lietuvos žmones.

„Prezidento kalbą vertiname kaip atvirą, nesuvaidintą situacijos valstybėje ir būtinų darbų konstatavimą. Ši kalba rodo, kad prezidentas girdi ir mato Lietuvos žmones bei jų problemas. Mūsų matymas sutampa“, – teigė politikė.

Ji teigiamai įvertino Gitano Nausėdos sudėliotus akcentus, atkreipdama dėmesį į būtinybę stiprinti šeimų gerovę, teisingumo jausmo svarbą visuomenėje.

Ši kalba rodo, kad prezidentas girdi ir mato Lietuvos žmones bei jų problemas. Mūsų matymas sutampa.

A. Norkienės teigimu, prezidentas įvardijo valdžios problemas ir klaidas, neteisingai valdytą pandemiją, atkreipė dėmesį į dažnai girdėtus ir girdimus reikalavimus „netrukdyti dirbti“, kas deja, tapo priedanga valdžios neveiklumui.

Anot jos, pagrįsta ir prezidento kritika, kad regionai pamiršti, neįvykdyti jiems duoti pažadai.

„Prezidentas, kaip ir mes, pabrėžia, kad būtina, kuo skubiau spręsti naujus iššūkius, su kuriais susiduriame valstybės viduje – kylančiomis kainomis, brangstančia energija, viena didžiausių infliacijų, kurią turime Europoje“, – teigė „valstiečių“ seniūnė.

R. Budbergytė: prezidentas labai aiškiai pasiuntė žinutes

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Rasa Budbergytė teigiamai įvertino prezidento metinę kalbą. Pasak jos, ji buvo gana stipri ir adekvati tai situacijai, kurioje šiandien esame.

„Noriu pasakyti, kad prezidentas labai aiškiai pasiuntė žinutes, pirmiausia valdantiesiems, jog iš tiesų, valstybėje esant krizei, o krizė, manau, kad visi sutinkame, kad yra dėl vienų ar kitų priežasčių, reikia būti labai lankstiems ir nebūti dogmatikams“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė R. Budbergytė.

Vertinu, kad šiandien prezidentas labai taikliai ir aiškiai įvardijo valdantiesiems, kad „klausykite, juk ne veltui opozicija šiandien iš tiesų posėdžiauja kitoje posėdžių salėje.

Seimo narė pažymėjo, kad svarbu yra neversti žmonių daryti tas reformas, kurias jie prisiėmė savo programoje eidami į rinkimus, o leisti laiku reaguoti į visus vykstančius rizikos veiksnius, kurie žmonėms gali sukelti labai neigiamas pasekmes.

„Kalbant apie infliaciją, prezidentas labai aiškiai įvardijo, kad buvo pavėluota valdančiųjų reakcija ir iš tiesų nėra ko girtis. Šiandien mes turime jau galvoti, ką daryti kartu ir opozicija, ir pozicija, kad iš tiesų būtų šalinami padariniai, svarbiausia infliacijos“, – aiškino socialdemokratė.

R. Bubergytė kritiškai vertino ir Vyriausybės vykdomas sveikatos, švietimo, valstybės tarnybos bei Žemės reformas, kurios, anot jos, atliekamos skubiai ir stumiamos buldozeriu. Anot jos, buldozeriu stumiami įstatymai atitolina valdžią nuo žmonių ir neužtikrina viešųjų paslaugų regionuose, kurias turi garantuoti valstybė.

„Vertinu, kad šiandien prezidentas labai taikliai ir aiškiai įvardijo valdantiesiems, kad „klausykite, juk ne veltui opozicija šiandien iš tiesų posėdžiauja kitoje posėdžių salėje“. Susitarti yra mūsų būtinybė ir reikalas, nes reikia spręsti tai, kas žmonėms yra aktualu“, – tvirtino parlamentarė.

V. Fiodorovas: prezidento nusivylimas turi pagrindo ir yra suprantamas

Darbo partija pritaria prezidento G. Nausėdos metiniame pranešime išsakytoms mintims „apie valstybės problemas, pavėluotą ir netikslingą pandemijos valdymą, neįgyvendintą mokesčių reformą".

Pasak Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno ir laikinojo partijos pirmininko Viktoro Fiodorovo, prezidento nusivylimas, jaučiamas kiekviename jo pranešimo sakinyje, turi pagrindo ir yra suprantamas.

Apie daugelį šalies vadovo išsakytų dalykų jau seniai kalba ir Darbo partija, pavyzdžiui, balsavimus už projektus, kai iš tiesų balsuojama ne už idėją ir turinį, bet už tai, kas teikia projektą. Ne vienas Darbo partijos frakcijos projektas buvo atmestas vien dėl to, kad jį teikė ne valdančiųjų atstovai. Vėliau tie patys projektai neretai būdavo teikiami jau valdančiųjų ir, žinoma, sulaukdavo jų pritarimo.

„Visiškai sutinku su prezidento išsakytais žodžiais dėl nepasitikėjimo politikais. Dabartinę krizę, nepabijokime šio žodžio, sukėlė ne vienas žemės ūkio ministras įsikibęs kėdės, kurio ginti bet kokiomis priemonėmis nepasibodėjo valdantieji. Tai yra sistemingo ir ilgalaikio valdančiųjų nepasitikėjimo opozicija ir jų arogancijos rezultatas“, - teigia frakcijos seniūnas V. Fiodorovas.

Anot jo, prezidentas galėtų būti tas vienytojas, kurio taip reikia šių įvykių akivaizdoje, tačiau klausimas, ar valdantieji tai suvokia.

Valdantieji, anot jo, negirdi ne tik opozicijos, bet ir Lietuvos žmonių ir problemų, su kuriomis jie susiduria augančios infliacijos akivaizdoje .„Anksčiau ar vėliau šis neįsiklausymas turėjo atsisukti prieš pačius valdančiuosius", - sako politikas.

Pasak jo, Darbo partija į rinkimus ėjo siųsdama aiškią žinutę – privalome stiprinti Lietuvos regionus ir jų savivaldą.

„Žmonėms tai svarbu, tačiau dabar matome, kad dabartiniai valdžios sprendimai viską centralizuoti yra niekaip nesuderinami su žmonių lūkesčiais regionuose. Šių žmonių konservatoriai ir liberalai tiesiog nemato. Jiems nerūpi, kad savo sprendimais regionus veda prie žlugimo. Tiesa, valdantieji praregės – prieš rinkimus, kai paprasti žmonės staiga taps jiems matomi ir reikalingi.

O kur dar prezidento minėta mokesčių reforma – ambicinga, tik...neįgyvendinta ir tuščia. Ne paslaptis, kad valdantieji mėgsta tuščią skambėjimą ir pažadus, tad stebėtis nebeturėtume“, – teigia parlamentaras.

ELTA primena, kad ketvirtadienį savo metiniame pranešime prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, jog pastaruoju metu Lietuvą vis labiau spaudžia ir solidarumo reikalauja infliacijos sukelta krizė. Pasak jo, metų pradžioje pradėjome gerokai daugiau mokėti už šildymą, dujas, elektrą, degalus maistą ir paslaugas, o atlyginimai ir socialinės išmokos pirmą kartą per ilgą laiką auga kur kas lėčiau negu kainos. Jis pažymi, kad pinigų nuvertėjimas ryja pensijų didinimo naudą, o labiausiai nuo prekių brangimo nukenčia mažiausias pajamas gaunantys asmenys – senjorai, žmonės su negalia, skurdžiau gyvenančios šeimos.

„Visa tai lėmė priežastys, kurių mes negalime kontroliuoti. Tačiau infliacijos pasekmės gali ir turi būti švelninamos. Todėl daugiau nei prieš 4 mėnesius pateikiau siūlymą Seimui ne tik sparčiau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, bet ir šiuo kritiniu laikotarpiu paremti senjorus, žmones su negalia bei šeimas tikslinėmis vienkartinėmis išmokomis“, – ketvirtadienį Seime skaitydamas metinį pranešimą teigė G. Nausėda.

Prezidentas pažymėjo, kad jo siūlymai sulaukė skepticizmo ir buvo aiškinančių, kad valstybė neturi pinigų ir išaugusios žmonių pajamos dar labiau skatins infliaciją, neatsižvelgiant į tai, kad Lietuva viena paskutiniųjų Europoje reagavo į rekordinę infliaciją. Tačiau, anot jo, vis dėlto, nors ir sugaišus daug laiko, politinė valia atsirado.

„Pavyko sutarti, kad žmonių pajamas būtina didinti. Antrąkart per metus pakeltas neapmokestinamų pajamų dydis dirbantiems asmenims, numatyta papildoma pagalba senjorams ir žmonėms su negalia. Padidinta ir socialinė parama, išplėstas kompensacijų už šildymą prieinamumas, pusmečiui paskirtos kompensacijos už elektrą ir dujas. Tačiau energijos, maisto bei kitų produktų ir paslaugų brangimas tęsiasi toliau ir net spartėja“, – sakė G. Nausėda.

„Todėl gali tekti dar kartą švelninti infliacijos poveikį nesibaigus šiems metams“, – pridūrė jis.