- Paulina Levickytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad atminimo lentos Jonui Noreikai-generolui Vėtrai klausimas su visuomene nebuvo iki galo aptartas ir galiausiai politizuotas.
Kita vertus, premjeras mano, kad neteisėtai pakabinti atminimo lentą net iš patriotiškų paskatų – nederėjo.
„Dabar šis klausimas tapo politizuotas ir visuomenės susipriešinimo dalis. Ir lentos atkūrimo dalis... Suprantu tuos žmonės, kurie tai darė. Jie darė iš patriotinių, kilnių jausmų. Bet aš vis tiek esu teisininkas, manau, procedūros, net ir tokios kilnios, kurios padarytos, turi būti atliekamos laikantis įstatymų“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė jis.
Pasak ministro pirmininko, atminimo lentos klausimas su visuomene nebuvo iki galo aptartas. O ir vertinti Jono Noreikos biografiją tik iš vienos ar kitos pusės taip pat negalima.
Čia yra pasekmė sprendimo, kuris buvo padarytas Vilniaus savivaldybės, kai lentelė nusikalstamu būdu buvo sudaužyta, ji vėl buvo atkurta ir vėl buvo nukabinta. Diskusijos nebuvo baigtos, jos sudėtingos.
„Čia yra pasekmė sprendimo, kuris buvo padarytas Vilniaus savivaldybės, kai lentelė nusikalstamu būdu buvo sudaužyta, ji vėl buvo atkurta ir vėl buvo nukabinta. Diskusijos nebuvo baigtos, jos sudėtingos. Vienareikšmiško vertinimo būti negali. Taip, šio žmogaus biografijoje yra įvairių faktų, bet vadovautis principu juoda arba balta istorijoje tikrai negalime. Aš manau, kad tų diskusijų pasigedome, svarių tyrimų. Galbūt netgi svarbiausių istorikų, ekspertų, mokslininkų pasakymų. Diskusijos su Vilniaus visuomene“, – teigė premjeras.
„Sprendimų galėjo būti įvairių. Galbūt prie tos lentos užteko prirašyti tą faktą, kuris yra kvestionuojamas ir iškeliamas į pirmą vietą, kad jis dirbo administracijoje. Kad jis priėmė administracinius sprendimus. Gal tai irgi būtų kokį balansą įdėjęs. Bet pasakyti, kad šitas žmogus yra Lietuvai nenusipelnęs, nekovojęs už Lietuvą, nenukentėjęs nuo tų pačių nacių, būtų sudėtinga“, – teigė S. Skvernelis.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos buvo pakabinta nauja atminimo lenta kontraversiškai vertinamam Jonui Noreikai-generolui Vėtrai.
Liepos pabaigoje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos generolo Vėtros atminimo lenta buvo nuimta Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu. Dar prieš tai, balandžio mėnesį, kabojusi lenta buvo sudaužyta advokatu save vadinančio Stanislovo Tomo.
Ketvirtadienį pakabinta lenta nėra suderinta su savivaldybe. Sostinės meras R. Šimašius teigė, kad tai nelegalus aktas, tačiau jos nukabinti dar kartą nebeketina.
Tuo tarpu prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vilniaus mero R. Šimašiaus priimti sprendimai dėl Jono Noreikos-generolo Vėtros memorialinės lentos sukiršino visuomenę.
Tuo metu, kai atminimo lenta buvo kabinama ant Vrublevskių bibliotekos sienos Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros, vyko mitingas, kuriame susirinkę J. Noreikos-generolo Vėtros gerbėjai išreiškė susirūpinimą valstybės atminties politika.
Šį mitingą inicijavo jaunimo sambūris „ProPatria“, Tautos forumas, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubas, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Politinių kalinių ir tremtinių bendrija ir kitos organizacijos.
Generolo Vėtros atminimo lentos kritikai teigė, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininkas, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tuo metu J. Noreikos gynėjai akcentuoja jo nuopelnus antisovietiniame pogrindyje ir tai, kad jis vėliau pats buvo įsitraukęs į antinacistinį pogrindį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė telkia partijas Nacionaliniam susitarimui dėl švietimo
Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį rengia susitikimą su politinių partijų atstovais aptarti rengiamą Nacionalinį susitarimą dėl švietimo. ...
-
Paaiškino, kodėl neskubama su Stambulo konvencija: yra daug sąmokslo teorijų ir svarbesnių įstatymų7
Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė atkreipia dėmesį, kad Stambulo konvencijos ratifikavimas turi daugiau simbolinę, deklaratyvią prasmę, todėl nėra įtrauktas į pavasario sesijos darbotvarkę, kurioje bus svarstomi pirminės skubos klausimai...
-
STT tyrime – Kretingos politikas: kyšiai buvo perduodami grynaisiais?15
Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktoje plataus masto operacijoje įtarimai pareikšti 35 asmenims, keturi iš jų yra privačių įmonių vadovai ir šeši – gydymo įstaigų vadovai. STT įtarimus pareiškė ir buvusiam K...
-
V. Čmilytė-Nielsen: pavasario sesijoje Seimas Stambulo konvencijos nesvarstys11
Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad ateinančią savaitę prasidėsiančioje Seimo pavasario sesijoje Stambulo konvencija nebus svarstoma. ...
-
M. Puidokas ragina skelbti referendumą dėl Stambulo konvencijos7
Dėl galimybės skelbti referendumą Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimu Seimo narys Mindaugas Puidokas kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK). ...
-
Teisėsaugos tyrime įtariamas V. Domarkas sustabdė narystę Socialdemokatų partijoje2
Teisėsaugos tyrime dėl gydymo įstaigų viešųjų pirkimų įtariamas bendrovės „Limeta“ vadovas ir Kretingos rajono tarybos narys, buvęs parlamentaras Virginijus Domarkas sustabdė narystę Socialdemokatų partijoje. ...
-
A. Anušauskas: svarstoma sukurti Hibridinių grėsmių užkardymo centrą4
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad ministerija svarsto galimybę sukurti Hibridinių grėsmių užkardymo centrą, kuris realiu laiku užsiimtų grėsmių analize, jų užkardymu. ...
-
L. Kasčiūnas: grėsmių saugumui pristatymas – savotiškas priešnuodis7
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno vertinimu, viešas naujausių grėsmių nacionaliniam saugumui pristatymas atlieka tam tikrą ir edukacinę, ir priešnuodžio funkciją. ...
-
Prezidentūroje – pokyčiai: traukiasi keturi prezidento komandos nariai4
Iš pareigų traukiasi Prezidentūros kanclerė Algė Budrytė, taip pat šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis bei dar du komandos nariai. Taip pat prie komandos jungiasi dvi naujos patarėjos – Ekonomikos ir Teisės grupėse. ...
-
Prezidentūra nesvarsto vakcinų iš trečiųjų šalių įsigijimo
Vertindama Estijos vadovės Kersti Kaljulaid teiginį, jog šalis nevengtų įsigyti vakcinų iš trečiųjų šalių, jei jos būtų patvirtintos Europos vaistų agentūros, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė tokią pozicij...