- Paulina Levickytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad atminimo lentos Jonui Noreikai-generolui Vėtrai klausimas su visuomene nebuvo iki galo aptartas ir galiausiai politizuotas.
Kita vertus, premjeras mano, kad neteisėtai pakabinti atminimo lentą net iš patriotiškų paskatų – nederėjo.
„Dabar šis klausimas tapo politizuotas ir visuomenės susipriešinimo dalis. Ir lentos atkūrimo dalis... Suprantu tuos žmonės, kurie tai darė. Jie darė iš patriotinių, kilnių jausmų. Bet aš vis tiek esu teisininkas, manau, procedūros, net ir tokios kilnios, kurios padarytos, turi būti atliekamos laikantis įstatymų“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė jis.
Pasak ministro pirmininko, atminimo lentos klausimas su visuomene nebuvo iki galo aptartas. O ir vertinti Jono Noreikos biografiją tik iš vienos ar kitos pusės taip pat negalima.
Čia yra pasekmė sprendimo, kuris buvo padarytas Vilniaus savivaldybės, kai lentelė nusikalstamu būdu buvo sudaužyta, ji vėl buvo atkurta ir vėl buvo nukabinta. Diskusijos nebuvo baigtos, jos sudėtingos.
„Čia yra pasekmė sprendimo, kuris buvo padarytas Vilniaus savivaldybės, kai lentelė nusikalstamu būdu buvo sudaužyta, ji vėl buvo atkurta ir vėl buvo nukabinta. Diskusijos nebuvo baigtos, jos sudėtingos. Vienareikšmiško vertinimo būti negali. Taip, šio žmogaus biografijoje yra įvairių faktų, bet vadovautis principu juoda arba balta istorijoje tikrai negalime. Aš manau, kad tų diskusijų pasigedome, svarių tyrimų. Galbūt netgi svarbiausių istorikų, ekspertų, mokslininkų pasakymų. Diskusijos su Vilniaus visuomene“, – teigė premjeras.
„Sprendimų galėjo būti įvairių. Galbūt prie tos lentos užteko prirašyti tą faktą, kuris yra kvestionuojamas ir iškeliamas į pirmą vietą, kad jis dirbo administracijoje. Kad jis priėmė administracinius sprendimus. Gal tai irgi būtų kokį balansą įdėjęs. Bet pasakyti, kad šitas žmogus yra Lietuvai nenusipelnęs, nekovojęs už Lietuvą, nenukentėjęs nuo tų pačių nacių, būtų sudėtinga“, – teigė S. Skvernelis.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos buvo pakabinta nauja atminimo lenta kontraversiškai vertinamam Jonui Noreikai-generolui Vėtrai.
Liepos pabaigoje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos generolo Vėtros atminimo lenta buvo nuimta Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu. Dar prieš tai, balandžio mėnesį, kabojusi lenta buvo sudaužyta advokatu save vadinančio Stanislovo Tomo.
Ketvirtadienį pakabinta lenta nėra suderinta su savivaldybe. Sostinės meras R. Šimašius teigė, kad tai nelegalus aktas, tačiau jos nukabinti dar kartą nebeketina.
Tuo tarpu prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vilniaus mero R. Šimašiaus priimti sprendimai dėl Jono Noreikos-generolo Vėtros memorialinės lentos sukiršino visuomenę.
Tuo metu, kai atminimo lenta buvo kabinama ant Vrublevskių bibliotekos sienos Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros, vyko mitingas, kuriame susirinkę J. Noreikos-generolo Vėtros gerbėjai išreiškė susirūpinimą valstybės atminties politika.
Šį mitingą inicijavo jaunimo sambūris „ProPatria“, Tautos forumas, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubas, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Politinių kalinių ir tremtinių bendrija ir kitos organizacijos.
Generolo Vėtros atminimo lentos kritikai teigė, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininkas, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tuo metu J. Noreikos gynėjai akcentuoja jo nuopelnus antisovietiniame pogrindyje ir tai, kad jis vėliau pats buvo įsitraukęs į antinacistinį pogrindį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Adamkus pasigenda ES aktyvumo dėl Rusijos sankcijų, pagalbos Ukrainai1
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako, kad Europos Sąjunga (ES) galėtų būti aktyvesnė priimdama naujas sankcijas Rusijai bei padėdama nuo šios šalies agresijos kenčiančiai Ukrainai. ...
-
Sukritikavo sprendimą dėl statuso V. Landsbergiui: primena bandymą įvykdyti perversmą istorijoje3
Seimas praėjusią savaitę nusprendė ir įstatymu patvirtino – prof. Vytautas Landsbergis buvo Lietuvos vadovas. Tačiau didelės dalies opozicijos tai neįtikina. ...
-
Prezidentūra: 3 proc. BVP dalis gynybai būtų adekvati dabartinei saugumo situacijai2
Prezidentūra tvirtina, kad šiuo metu krašto apsaugai tenkanti BVP dalis yra neadekvati esamai geopolitinei situacijai. Todėl, pažymi šalies vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, galbūt ateityje politinės partijos sutars kra&...
-
A. Skaisgirytė apie sankcijas tranzitui: nėra, kad EK tik liepia, mes – tik vykdome11
Lietuvos diplomatai su Europos Komisijos (EK) pareigūnais derina išaiškinimo dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui tekstą, ir tai nėra tas atvejis, kai Europos Komisija (EK) tik liepia, o Lietuva tik vykdo, sako prezidento Gitano Nausėdos vyr...
-
Seime – Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių šimtmečiui skirta konferencija
Ketvirtadienį Seime rengiama Šimtmečio konferencija, skirta paminėti Lietuvos ir Jungtinės Amerikos Valstijų diplomatinių santykių šimtmetį. ...
-
Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO protokolų ratifikavimas – skubos tvarka
Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO protokolų ratifikavimo procedūra Lietuvoje vykdoma skubos tvarka. ...
-
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai lankysis Suvalkų koridoriuje, aptars jo saugumą6
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai ketvirtadienį lankysis vadinamajame Suvalkų koridoriuje ir aptars jo saugumo užtikrinimą. ...
-
I. Šimonytė: Lietuva pasirengusi stiprinti ekspertinę paramą Moldovai
Lietuva pasirengusi stiprinti jau teikiamą ekspertinę paramą Moldovai, šiai gavus kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusą ir siekiant pilnateisės narystės, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį susitiks su Lenkijos vadovu
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda. Prezidentų susitikimas vyks tiek Lietuvos, tiek Lenkijos pusėje. ...
-
Viceministras M. Abukevičius: ES parama Ukrainai ginkluote turi būti didesnė ir efektyvesnė
Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius trečiadienį su Europos išorinių veiksmų tarnybos generaliniu sekretoriumi Stafano Sannino aptarė Europos Sąjungos paramą Ukrainai ir pagrindinius šių metų darbus bei iniciatyvas ...