S. Skvernelis: gali būti, kad esame lūžio taške (interviu)

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Lietuvai Velykų savaitgalis valdant koronaviruso plitimą gali tapti lūžio tašku, po kurio, esant stabiliai situacijai, būtų galima švelninti dalį suvaržymų socialiniam gyvenimui.

Premjeras interviu BNS kalbėjo apie savaitgalį numatomus judėjimo ribojimus, paramos verslui plano įgyvendinimą, medikų apsaugą, politikų testavimą, bendradarbiavimą su prezidentu Gitanu Nausėda ir savo planus Seimo rinkimuose.

– Savaitgalį pasitiksime iš dalies uždarytuose miestuose, miesteliuose, bet tuo pačiu su tam tikra viltimi girdime, kad nuo kitos savaitės dalis suvaržymų gali būti atlaisvinta. Ar jau esame lūžio taške valdant situaciją?

– Aš tikrai norėčiau taip galvoti, bet nesu ekspertas. Vadovaujamės objektyviais duomenimis, kuriuos teikia analitikai – matematikai, medikai. Taip, mes šiandien turime situaciją, kad gali būti lūžio taškas, bet viskas priklauso nuo mūsų pačių.

Jūs paminėjote, kad bus Velykų savaitgalį uždaryti miestai, miesteliai. Ne čia esmė. Esmė yra ta, kad mes patys suprastume, jog šiuo metu reikia užsidaryti, būti namuose, vengti nereikalingų kontaktų. Tai yra didžiausia sėkmė, kad tai būtų tas lūžio taškas kalbant apie galbūt ir verslo tam tikrą atpalaidavimą ir mūsų sugrįžimą į šiek tiek lengvesnį, paprastesnį, mažiau suvaržymų turintį gyvenimą.

Jeigu artimiausias kelias dienas išlaikysime tokį daugumos visuomenės susitelkimą, aš manau, kad gali taip būti, kad mes neturėsime to piko, galbūt tą pačią stabilią plokščią kreivę. Taip nebus, kad epidemija ims ir pasitrauks, bet mes galėsime valdyti situaciją, o šiuo metu mes, manau, pakankamai gerai valdome. Reikia dėl to stengtis, bet tai priklauso ne nuo valdžios arba ne vien tik nuo valdžios, bet priklauso nuo mūsų visų žmonių.

– Paaiškinkite, prašau, žmonėms, kurie savaitgalį ruošiasi nuvykti į sodybas ar keliauti darbo reikalais, ar kurių artimieji sunkiai susirgs – kokius dokumentus, įrodymus pasiimti, kad jie galėtų kirsti miestelių ribą?

– Tai bus daugiau simbolinė riba. Taip, ji bus kontroliuojama tiek pareigūnų, tiek kelio ženklų, bet pagrindinis dalykais – nesistengti, kad čia kažką gudriau padarysiu ar kažką apgausiu, ar žinau kelius, kur apvažiuoti. Jūs galite ir prie posto privažiavęs pasakyti, pameluoti pareigūnui, apgauti jį ir pravažiuoti, bet kokios bus pasekmės?

Atvejai, kurie numatyti, matau, kad truputį interpretuojami įvairiai. Išimtys yra labai aiškios – grįžimas namo, vykimas į darbą, vykimas skubios medicininės pagalbos ir su mirtimi susijusių artimųjų galimybė atvažiuoti aplankyti. Tai viskas, daugiau išimčių nėra.

Nemanau, kad reikėtų turėti kažkokius dokumentus – policijos pareigūnai turi galimybę prisijungti prie duomenų bazių, jeigu jiems reikės patikrinti.

Mes čia nieko neapgauname, apgauname tik patys save, nes gali būti taip, kad aš atvažiuosiu be reikalo, nors esu sveikas, stiprus, nesergantis, bet galiu būti nešiotojas ir tą virusą perteiksiu savo mamai, tėčiui, seneliui ir pasekmės tada bus labai liūdnos. O jeigu dar bus didžiulis paplitimas miestelyje arba mieste, tai tų tragedijų bus gerokai daugiau. Siūlau tikrai nevažiuoti, kam nereikia, o kam tos būtinos sąlygos yra, manau, kad pareigūnai tikrai ir patikės, ir turės galimybę patikrinti.

– Trumpai užsiminėte apie kitą savaitę, kad pamažu kažkokie varžtai galės būti atleidžiami. Kai kurios šalys jau paskelbė ir detalius planus. Kada jūs paskelbsit detalų planą su dienomis ar bent savaitėmis?

– Trečiadienį Vyriausybės posėdyje, jeigu neturėsime šitom dienom kažkokių nenumatytų situacijų ir augimo, paskelbsime dalinį atlaisvinimą. Tai būtų susiję su prekybos ir paslaugų sektoriumi. Tuo metu paskelbsime ir preliminarias datas, kada mes galėtume grįžti į kitas veiklas.

Antras etapas susijęs su lauko kavinių galimybėmis, tam tikra sportine veikla, sveikatinimu, dalies būtinųjų sveikatos paslaugų teikimu.

Trečiasis etapas susijęs su labai svarbia gyvenimo sritimi – vaikų darželiais ir mokyklomis. Tai labai svarbu, nes dalis žmonių šiandien  išimti iš darbo rinkos, nes tiesiog prižiūri savo vaikučius, nes nėra darželių.

Taip pat, matyt, žinia bus ir apie galimus tolimoje ateityje masinius renginius.

Mes patys suprastume, jog šiuo metu reikia užsidaryti, būti namuose, vengti nereikalingų kontaktų.

Preliminarias datas bandysime padėlioti, jos reikš, kad turime tokį tikslą, bet jeigu situacija keisis arba negerės, arba matysime, kad yra rizikos, tos datos tiesiog persikels. Patį planą, aš tikiuosi, kad mes trečiadienį jau galėtume preliminarų pateikti dėl grįžimo į socialinį gyvenimą.

Verslui yra ekonominis paketas, jau kai kas pradėjo funkcionuoti. Svarbiausias mūsų uždavinys – darbo vietų išsaugojimas, kad žmonės galėtų dirbti, užsidirbti ir nekristų pajamos bei mūsų verslas galėtų atsigauti, vėl gaminti, eksportuoti.

Šiandien kas galvoja, kad reikėtų įjungti kažkokius taupymo režimus – tikrai ne. Aš manau atvirkščiai – mes turime daryti viską, kad tos viešos lėšos, kurios yra numatytos, ir skolintos lėšos būtų įdėtos į mūsų ekonomiką, kad galėtų gaminti baldus, gamintų maistą pramonė, tekstilę. Jeigu nėra dar pilnai atsivėrusių eksporto rinkų, tai mūsų žmonės galėtų tą vartojimą užpildyti. Šiandien nekalbame apie diržų suveržimą, mes kalbame apie efektyvų tų lėšų panaudojimą ir skolintų lėšų panaudojimą ir svarbiausia, aišku, darbo vietų išsaugojimą.

– Pagalbos verslui planą paskelbėte kovo 16 dieną, bet verslo atstovai sako, kad eurai jų sąskaitų dar nepasiekė. Kodėl vėluojate?

– Matote, daug ką reikėjo įstatymiškai įtvirtinti – nuo plano paskelbimo jis dar buvo paverstas į įstatymų projektus ir priiminėjamas Seime. Seime turėjome tik du posėdžius, to pakako, kad priimtų, ir prezidentas turėjo pasirašyti. Buvo, aišku, įvairiausių diskusijų Seime iškilę – kai kurie sprendimai atsikėlė savaitei, tačiau pinigai jau pasiekė, kalbant, sakykim, apie smulkų, vidutinį verslą dėl palūkanų kompensavimo.

Tikiuosi, iki Velykų pirmieji gaus išmokas po 257 eurus pagal individualią veiklą dirbantys žmonės. Didysis bumas bus jau po Velykų, jis susijęs su bankinių paslaugų teikimu. Dabar švenčių laikotarpis ir priklausomai nuo to, kur yra sąskaita, pavedimai gali užtrukti.

Lygiai taip pat juda ir sprendimai dėl likvidumo, dėl mokumo užtikrinimo, tarpusavio atsiskaitymų, paskolų, garantijų suteikimo, tai manau, kad po Velykų, praktiškai tos dienos yra balandžio 14–16, kur realiai pinigai galės pasiekti, tame tarpe dėl prastovų, nes tik antradienį Seime buvo priimti galutiniai sprendimai, susiję su Užimtumo įstatymo paketu.

– Ar svarstote papildomų priemonių, tarkim, kompensacijas už nuomą, už komunalines išlaidas?

– Taip. Kalbant apie verslą, mokesčių atidėjimas jau vyksta, visų mokesčių atidėjimas, už energetinius resursus išdėstymas tam tikram laikotarpiui yra numatytas, taip pat ir gyventojams.

(Dėl nuomos), matyt, kad artimiausiu metu rasime sprendimą. Vyriausybės posėdyje ir krizės valdymo komitete svarstėme dėl nuomos santykių tarp verslo kompensavimo būdų – tai yra, kaip padaryti, kad verslas, kuris nuomojasi patalpas ir neturi pats lėšų, neturi apyvartinių lėšų, nevykdo veiklos – kaip jam susimokėti nuomą? Mes esame pasirengę rasti sprendimus.

Vienas iš tokių sprendimų – kol kas negalutinis – jeigu susitaria nuomininkas su nuomotoju dėl tam tikros nuolaidos nuomos laikotarpiu – tai bent pusę tos nuolaidos padengtų valstybė. Tai kol kas vienas iš svarstymų. Laukiam iš Ekonomikos ir Finansų ministerijų galutinio sprendimo, kaip mes galėsime amortizuoti ir padėti su patalpų nuoma verslui.

– Pakalbėkime apie medikų situaciją. Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje virusas paplitęs bent keturis kartus mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, bet užsikrėtusių medikų skaičiai yra didžiuliai. Kur buvo klaidos ir kaip jos taisomos?

– Atgal pažvelgus geriau matosi. Aišku, dalis medikų tą virusą, deja, parsivežė iš užsienio valstybių, atostogaudami, ilsėdamiesi. Tai normalu, nes tikrai niekas negalvojo, dar tokių grėsmių nebuvo. Bet, deja, parsivežė.

Dėl vidinio plitimo matome pagal įvairias skirtingas ligonines elementarų saugos reikalavimų nesilaikymą. Tos ligoninės, kurios niekaip nėra susijusios su COVID-19 pandemijos valdymu, darė pažeidimus – mes matėme ir Klaipėdos universitetinę ligoninę, matėme istoriją, kuri, tikiuosi, dar nėra baigta, dėl Kauno klinikinės ligoninės su vienkartinėmis apsaugos priemonėmis, taip pat Marijampolės ligoninė, Ukmergės ligoninė. Matyt, buvo nepakankamas administracijų dėmesys užtikrinti saugumą, atskirti srautus – tai nebuvo padaryta arba buvo padaryta neefektyviai.

Dėl apsaugos priemonių situacija buvo įtempta, tačiau penkioms atraminėms ligoninėms tikrai visos būtinos apsaugos priemonės buvo. Jos buvo taupomos, kadangi mes turėjome rezervą, kurį leidome, bet negalėjome padaryti sprendimo, kad išleidžiam viską šiandien 100 procentų, kol nebuvom užsitikrinę normalaus tiekimo. Jūs patys matėte, kas darėsi, kai pandemija kilo – baigėsi visi solidarumai tarp valstybių, mandagumai ir kitokios diplomatinės vingrybės. Visi puolė, kas ką gali pagriebti, mes irgi tą darėme ir tikrai milžiniškų pastangų dėka užsitikrinome tuos būtinus tiekimus, daugiausia iš Kinijos. Bet niekada nebuvo taip, kad Lietuvoje būtų nutrūkęs šitų priemonių išdavimas.

Kalbant apie platesnį jų naudojimą, turime pasikliauti specialistais, kurių nuomonės irgi yra prieštaringos – kokie apsaugos lygiai kokiam medikui turi būti suteikti. Ministras patvirtino standartą, matau diskusijas, ar jis pakankamas. Mes priimame politinį sprendimą, bet ekspertai turi įrodyti, kokios priemonės yra reikalingos. Šiandien tikrai mes nekalbame, kad mums trūksta lėšų, kad mes galėtume įsigyti apsaugos priemonių – pinigų klausimo niekada nebuvo, naudojame ir rezervą, ir skolintas lėšas.

Suprantu medikų ir kitų sričių darbuotojų, kurie šiandien kontaktuoja su žmonėmis, baimes ir nuogąstavimus – visi galbūt norėtume turėti tas pilnas ekipiruotes: neperšlampamus kombinezonus, akinius, skydelius, pirštines, trečios klasės respiratorius, bet turbūt nėra prasmės taip daryti visiems. Standartas jau patvirtintas, mes galime jį tobulinti, bet bent jau aiškumo įneša, kad žmogus žinotų – jeigu aš esu tokios specializacijos gydytojas, man priklauso tas.

Reikia lenkti galvą prieš medikus, nes jie demonstruoja ir profesionalumą, ir atsidavimą darbui, ir tik palinkėti, kad jie būtų atsidavę ne tik pacientams, bet ir patys drąsūs būtų. Tie signalai, kurie pasiekė ir mane dėl netvarkos ligoninėse, jie, deja, dažniausiai lydimi paprasto prašymo: tik neišduokit mano asmens tapatybės, nes tada man bus blogai, su manim susidoros. Tai, matyt, yra viena iš senų bėdų sveikatos sistemoje dėl tokios elgsenos ir kai kurių vadovų elgsenos darbuotojų atžvilgiu.

Niekaip nesuprantu – gal aš esu neteisus, bet kaip galima vienkartines apsaugos priemones dėlioti į maišelius ir po to sakyti, kad viskas čia yra tvarkoje, tokia yra metodika ir galima antrą kartą medikui tuos rūbus užsidėti? Manau, kad tikrai tai neįmanoma arba sunkiai suvokiama rasti argumentų. Jiems reikia būti drąsiems ir tiesiog reikalauti, kad jų sąlygos būtų užtikrintos. Juo labiau, kad daugumos gydymo įstaigų steigėjai yra savivaldybių administracijos.

– Sakėte – tikitės, jog Kauno klinikinės istorija dar nėra baigta. Ar toliau reikalaujate, kad būtų atleistas direktorius, kaip rašėte feisbuke?

– Tikrai nėra noro, kad pandemijos metu būtų kapojamos galvos. Nukirsim galvą, jeigu ateis kita galva su tokiu pačiu mąstymu ir tokiu pačiu elgesiu, tai nieko nebus. Aš noriu atsakymų dėl sisteminių dalykų – ar tai yra normalu, ar tai buvo teisėta, ar tai buvo įprasta praktika, kuri naudojama tokiose situacijose.

Aš tų atsakymų neturiu, man yra teigiama, kad čia nieko blogo nebuvo padaryta, bet jeigu tu nieko blogo nedarai, tai kodėl, paaiškėjus tokiems faktams, tas visas toks gumuliukų kunduliukų sandėlys buvo sunaikintas? Jeigu viskas tvarkoje, tai turbūt galima ir toliau taip sakyti, kad – taip, mes ir toliau kaupsime tuos rūbus, juos galima naudoti kelis kartus, bet kažkodėl tai buvo staigiai padaryta. Norisi atsakymų ir visuomenei, ir medikams, nes, tokiu atveju, mes vėl kalbame apie pagrindinius žmones, kurie gali iškristi iš šitos kovos su pandemija.

Tas pats su Klaipėdos ligoninės vadovu – tai atraminė ligoninė, kuri turėjo organizuoti visą pandemijos situacijos paslaugų teikimą apskrityje. Matome, kad didžiulė netvarka ir paplitimas, kiek išvadoje yra parašyta, yra sąlygotas netinkamo darbo organizavimo arba tiesiog aplaidaus darbo organizavimo.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

varnas

varnas portretas
naujametinis karnavalas prasidėjo kaukiu demonstravimu žaidimu išsimargino tiek savo mordas ir rankas pirštiniu movėjimo kabinetuose prisibezdėjas sedėdami po du ir klouno scenoj dramaturgai šaukti pradėjo o piliečiai laukia naujo fokuso marokuso , lev v panikidė, žangljuoras botagu plekšt, takšt klausos sėdėti niei per žingsni iš namu labirinto nevalia ,kas ne su mumis bus baudžiamas oi dydeliu monstro botagu, ir sutrumpino runkeliui psihikos sistema sliepaja ataka psihična kur matyta ar yra girdėta kokie fokusai vežė transportavo prisivežė o begalybes koronos 19 virusus o dabar pasakas dėsto jau po mažu mažėja, o žinote kodėl mažėja užtai kad jau suvežėm, o kad nevežtu o liktu ten išbėges ir mes lengva vaga pragyventume, va kokius darbus nugyvenome, mes o iš tikro atranka yra geriausia byla išsirinks tos senius 90mečius su virš, juk ten jaunimo nėra jaunimas zuja ir fokusus kuria tragėdijas didina, bastą,

vepla

vepla portretas
jokio luzio nebus,tai pulsuojantis kinu mirti nesantis gaminys ,kuris baigs zudyt tik tada ,kai neliks ne vieno jo nesiotojo Zemeje ,o tam deje gali prireikti ne vienu metu .

Vilkad

Vilkad portretas
Koks lūžis ukrainiečiai, Baltarusijos važiuoja lėktuvai skraido kas juos tikrina. Labai norit pagražinti viską Meluoja viską 70 procentų realybė kitoje.
VISI KOMENTARAI 17
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių