Visus internetinam balsavimui reikalingus rinkimų įstatymų pakeitimus planuojama priimti iki 2019-ųjų pabaigos.

Atsakinga bus Teisingumo ministerija

Už reikiamų įstatymų parengimą, sistemos sukūrimą bus atsakinga Teisingumo ministerija.

Vyriausybė planuoja, jog atsiradus galimybei balsuoti internetu jau 2020-aisiais pavyks pasiekti, kad rinkimuose tokiu būdu balsuotų apie penktadalį visų rinkėjų.

Tikslą įteisinti balsavimą internetu savo programoje buvo užsibrėžusi ir praėjusi Vyriausybė, tą padaryti planuota jau nuo 2018 metų pradžios.

Praėjusios kadencijos Seime buvo siūlyta įtvirtinti balsavimo internetu principus, tačiau parlamentarai atmetė pačią internetinio balsavimo idėją. Teisės aktais iš pradžių buvo siekiama nustatyti pagrindinius balsavimo internetu principus, rinkėjo balso prioriteto, balso patikrinimo ir anuliavimo taisykles, rinkėjo tapatybės nustatymo aspektus, informacinės sistemos steigimo pagrindus, saugumo reikalavimus. Dalis parlamentarų kėlė idėją, jog tokia sistema pradžioje galėtų būtų išbandyta balsuojant užsienio lietuviams.

Tuometinė Teisingumo ministerijos vadovybė svarstė, kad balsuojant internetu galimybe atiduoti savo balsus galėtų pasinaudoti tik tie gyventojai, kurie turės elektroninį parašą, galiojančiu būtų laikomas paskutinis atiduotas balsas.

Pritariantieji balsavimui internetu teigia, kad jis padidintų rinkimų aktyvumą. Tuo metu kritikai nerimauja dėl asmens duomenų apsaugos tokio balsavimo metu ir galimo didesnio balsų pirkimo.

2015-ųjų gegužę atliktos gyventojų apklausos duomenimis, 56 proc. Lietuvos gyventojų pritaria, kad balsavimas internetu būtų įteisinamas kaip papildoma galimybė dalyvauti rinkimuose.

Svarbiausi klausimai ir atsakymai

Vyriausybė ketvirtadienį paskelbė planus per šią kadenciją įteisinti balsavimą internetu. BNS pateikia svarbiausius klausimus ir atsakymus:

Kada gali būti įteisintas balsavimas internetu?

Pasak teisingumo viceministro Justo Pankausko, realiausia, jog balsavimas internetu pirmą kartą vyktų 2020 metų Seimo rinkimuose, kiek mažesnė tikimybė internetu balsuoti 2019 metų prezidento, savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose. Vyriausybė prognozuoja, kad 2020-aisiais internetu savo valią galėtų pareikšti penktadalis balsuojančių rinkėjų.

Balsavimo internetu iniciatyvos Lietuvos Seime svarstomos nuo 2007 metų, šiuo metu diskutuojamas jau penktasis įstatymo projekto variantas. Po kelių mėnesių jis turėtų atsidurti Vyriausybės darbotvarkėje, o pavasario arba rudens sesijoje laukiama Seimo sprendimo. Vyriausybė priemonių plane numatyta, kad informacinė sistema būtų sukurta 2018 metų antrąjį ketvirtį.

Kokie privalumai ir trūkumai?

Šalininkai teigia, kad balsavimas internetu padidintų jaunimo ir užsienio lietuvių aktyvumą, nes lyginant su kitomis ES šalimis Lietuvoje rinkėjų aktyvumas yra vienas iš mažiausių, o balsai būtų suskaičiuojami greičiau ir tiksliau. Kritikai nerimauja dėl galimų kibernetinių atakų, asmens duomenų apsaugos ir manipuliavimo internetu paduotų balsų rezultatais. Siekiant užkirsti kelią balsų pirkimui, svarstoma įteisinti pakartotinį balsavimą internetu, kad būtų skaičiuojamas tik paskutinis balsas.

Kokios partijų pozicijos?

Socialdemokratai ir liberalai būdavo dažniau linkę balsuoti už, konservatoriai - prieš internetinį balsavimą, „tvarkiečių“ pozicijos išsiskirdavo.

„Valstiečių“ atstovas Vytautas Bakas, vadovaujantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, BNS sakė, kad Lietuva privalo išnaudoti interneto suteikiamas galimybes ir „negali užsidaryti praeityje“, bet kartu turi būti užtikrinamas saugumas. Konservatorė Rasa Juknevičienė teigia, kad po kibernetinių atakų Jungtinėse Valstijose į šią iniciatyvą reikia žiūrėti daug atsargiau. Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė teigė, kad frakcija didele dalimi iniciatyvą palaiko ir nepraranda vilčių, jog sprendimas bus priimtas. Liberalas Eugenijus Gentvilas teigė, kad tai yra viena iš nedaugelio Vyriausybės priemonių, kuri yra labai aiški ir kuriai frakcija pritars. „Tvarkos ir teisingumo“ seniūnas Remigijus Žemaitaitis sako, jog frakcija internetinio balsavimo įteisinimui nepritartų dėl nepakankamo saugumo. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos seniūnė Rita Tamašunienė teigė, kad paskutinių rinkimų nesklandumai rodo, jog „kalbėti apie elektroninį balsavimą turbūt per anksti“.

Kokia situacija pasaulyje?

Nacionaliniu mastu balsavimas internetu visų lygių rinkimuose šiuo metu yra įteisintas tik Estijoje, kitose šalyse, pavyzdžiui, Kanadoje, Prancūzijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje, jam  taikomi skirtingi apribojimai.