„Man aplinkosauga yra prioritetas. Taip susiklostė, kad per 30 metų Aplinkos ministerija beveik niekada nebuvo prioritetas niekam. Ji visada buvo likutinių sąraše. Aš matau prasmę dirbti aplinkosaugoje, juolab pasaulis keičiasi, reikia pakeisti visą ekonomiką, visuomenės požiūrį, reikia kalbėti su jaunimu, kuris prisirpęs entuziazmo ir nukreipti jį teisinga linkme. Tai neatrastas prioritetas, apie kurį yra būtinybė kalbėti“, – Eltai teigė S. Gentvilas.

Pasak jo, pirmasis darbas būtų įtikinti Lietuvos visuomenę, kad pažangos aplinkosaugoje reikia ne Europai, o Lietuvai.

„Lietuva neturi būti tempiama už ausų Europoje, kad prisijungtume prie centralizuotų nuotekų tinklų, keistume automobilius į mažiau taršius. Mums patiems reikia perversti šią plokštelę, kad dėl neįtikimo Europai stengiamės su aplinkosauga“, – sakė kandidatas į ministrus.

Anot jo, aplinkosaugoje yra konfliktų, kurie iki šiol nėra išspręsti.

„Jie tiesiog turi būti išspręsti, nes Lietuva netrukus gali susilaukti baudų iš ES. Reikia išsaugoti tai, kas neatkuriama. Tai yra bioįvairovei svarbūs Lietuvos miškai ir pievos, gamtinės teritorijos ir „Natura 2000“ tinklo užbaigimas turi būti įgyvendintas per artimiausią pusmetį. Jei tai išnyks, tai nebebus ką saugoti. Antrasis dalykas, tai reikia pasiekti susitarimą ES mastu dėl klimato kaitos tikslų iki 2030 metų. (...) Apie tai turime diskutuoti artimiausią pusmetį, nes tai bus ilgalaikis įsipareigojimas Europai.

Trečias prioritetas – neveikianti ir nekoordinuota aplinkos apsaugos kontrolė. Turėjome ir Alytaus gaisrą, ir „Grigeo“ atvejį. Aplinkos ministerijoje ir pavaldžiose institucijose dirba 2,5 tūkst. darbuotojų, beveik 1 tūkst. dirba su kontrole per kelias įstaigas. Yra daug taisytinų dalykų šioje srityje. Kol kas nepadaryta nieko, kad tokie dalykai nepasikartotų“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Kandidatas į ministrus siūlo daugiau aplinkosaugos kontrolės galių suteikti visuomeninėms organizacijoms.

„Reikia pasitikėti visuomene ir mažiausios kvalifikacijos – kontrolės – funkcijas reikia patikėti pačiai visuomenei. Norėčiau kalbėti apie tai, kad žvejų draugijos yra pasiekusios tokį brandos lygį, kad pačios eina ir brakonierius gaudo. Reikia tai įprasminti ir suteikti įgaliojimus tiek neetatiniams sektoriams, tiek mikrosavivaldos teises.

Tuo tarpu likusius procesus, tokie kaip cheminiai, biologiniai, pramoniniai, inžineriniai procesai, kur reikia aukštos kvalifikacijos specialistų, tai būtent susikoncentruoti į tai“, – Eltai teigė S. Gentvilas.

„Reikia valstybei pasitikėti gamtos mylėtojais, atiduoti jiems daugiau funkcijų, o valstybei susikoncentruoti į tai, kas turi didžiausią rizikos mastą ir ko nepadarys visuomenė“, – pridūrė jis.