Projektai apima švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos, mokestines ir kitas sritis.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuva turi būti pasirengusi įvairiems scenarijams.

„Vyriausybės siūlomos teisėkūros priemonės turi ne tik sušvelninti galimus Jungtinės Karalystės išstojimo neigiamus padarinius, bet ir užtikrinti abiejų valstybių piliečių teises, nepažeisti verslo subjektų lūkesčių. Nėra jokios abejonės, kad ateityje Lietuvos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimas bus sėkmingai tęsiamas“, – Vyriausybės pranešime teigia S. Skvernelis.

Teikiami teisės aktai, numatantys britams išskirtinį pagrindą leidimui gyventi Lietuvoje. Šiomis pataisomis siekiama sukurti Britanijos piliečiams palankesnes nei kitų trečiųjų šalių piliečiams migracijos sąlygas.

Britams taip pat siūloma teisė paprasčiau naudotis socialinės apsaugos sistema – gauti išmokas, pašalpas, naudotis integracijos programomis.

Seimui pritarus, britams Lietuvoje būtų įskaičiuojamas Jungtinėje Karalystėje įgytas pensijos stažas, jeigu jis buvo įgytas iki „Brexito“.

Vyriausybė taip pat siūlo dvejus metus nuo kovo pabaigos Britanijai ir jos piliečiams taikyti lengvatas, susijusias su pelno ir gyventojų pajamų mokesčiais, atleisti nuo kai kurių valstybės rinkliavų, leisti remti Jungtinėje Karalystėje įsikūrusias ne pelno siekiančias organizacijas.

Iki „Brexito“ į Lietuvą komandiruotiems britams nereikėtų mokėti socialinio draudimo įmokų, Lietuva turėtų užtikrinti vienodas sąlygas Jungtinės Karalystės ir ES šalių piliečiams dėl valstybės finansuojamų studijų, studijų kainos kompensavimo bei paramos skyrimo studentams. Lietuvos piliečiai, studijuojantys Jungtinėje Karalystėje, iki 2022-iųjų taip pat būtų draudžiami valstybės lėšomis.

Ministrų kabinetas siūlo, kad iki „Brexito“ Jungtinėje Karalystėje įgiję ligos ir motinystės socialinio draudimo bei nedarbo socialinio draudimo stažą žmonės jį išsaugotų pagal ES tvarką.

Lietuva taip pat žada automatiškai pripažinti iki „Brexito“ Jungtinės Karalystės mokymo įstaigose įgytas ES mastu reglamentuojamas profesines kvalifikacijas, tokias kaip gydytojų, vaistininkų, odontologų ar architektų. Po „Brexito“ įgyti diplomai Lietuvoje būtų pripažinti ne automatiškai, o pagal trečiųjų šalių piliečių profesinių kvalifikacijų pripažinimo taisykles.

Vyriausybės projektų pakete – siūlymai plėsti ir diplomatų, galinčių vykti į konsulines misijas, ratą. Pasak ministerijos, padaugėjus piliečių kreipimųsi, Lietuvos ambasada Londone nebepajėgia laiku išduoti ir keisti dokumentų. Šios pataisos bus teikiamos nepaisant to, ar britai derybose su ES atidės „Brexito“ terminą.

„Mes esame jau paruošę tas misijas, žmonės jau po kelis mėnesius laukia, kol bus aptarnaujami“, – trečiadienį posėdyje sakė L. Linkevičius.

Šiuo metu Lietuvoje oficialiai gyvena apie 400 Jungtinės Karalystės piliečių.

Britanijos parlamentui nepatvirtinant „Brexit'o“ sutarties ir išaugus nerimui, kad pasitraukimas gali įvykti be susitarimo, Lietuvos politikai sutarė teisės aktus priimti skubos tvarka iki kovo 29 dienos numatyto Jungtinės Karalystės pasitraukimo.

Pastarosiomis dienomis nerimas dėl kietojo Britanijos pasitraukimo scenarijaus sumažėjo, Londonui ir Briuseliui prakalbus apie galimybę atidėti „Brexit'o“ terminą.