Rinkėjų aktyvumą įvertino politologai: pirštu beda į pandemiją

„Galima, žinoma, tik spėlioti, kas lėmė tai, kad jis keliais procentiniais punktais mažesnis nei prieš ketverius metus: ar oras, ar nenoras rizikuoti dėl galimo užkrato, ar nemažai daliai tiesiog yra gerai taip, kaip yra, jie nenori pasinaudoti teise balsuoti“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorės Jūratės Novagrockienės teigimu, rinkėjų aktyvumas, turint galvoje pandemijos situaciją, yra „labai neblogas“, o jį, jos vertinimu, paveikė tiek žmonių baimė, tiek įvairūs nesklandumai, susiję su saviizoliacijoje buvusių žmonių balsavimu.

„Reikia „užmesti“ kažkokį procentą, kurie tiesiog bijojo eiti balsuoti, todėl, kad vienaip ar kitaip yra tam tikra baimė užsikrėsti“, – sakė politologė.

Į politiką įsitraukė užsienio lietuviai

Ambasadoms Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje fiksuojant dvigubai lyginant su ankstesniais rinkimais išaugusį čia gyvenančių lietuvių aktyvumą, politologai tai sieja su politinėje Lietuvos darbotvarkėje atsidūrusiais užsienio lietuviams aktualiais klausimais.

„Tai, kad yra susidomėjimas ir iš Lietuvos – iš kitos pusės, jie, aišku, labai suinteresuoti dvigubos pilietybės klausimu, tai, aš manau, kad tas ilgesnio laiko rezultatas yra tas šiandieninis aktyvumas, kurį matome“, – sakė J. Novagrockienė.

R. Vilpišausko nuomone, užsienio lietuvių įsitraukimą galėjo paskatinti socialiniai tinklai ir bendras aktyvesnis informacinis laukas, leidžiantis lengvai gauti informaciją bei likti įsitraukus į aktualijas.

J. Novagrockienės teigimu, nemažas rinkėjų aktyvumas didmiesčių apygardose gali būti palankus konservatoriams ir socialdemokratams.

Nors, pasak politologų, sunku pasakyti, kas atėjo balsuoti iš anksto ar kokios visuomenės grupės buvo aktyviausios miestuose, jie buvo linkę manyti, kad dėl aktyvesnio balsavimo miestų apygardose bei išankstiniame balsavime galima tikėtis didesnio jaunų žmonių aktyvumo.

„Iš tikrųjų jaunimas buvo susidomėjęs ir buvo pakankamai aktyvus“, – sakė J. Novagrockienė.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, rinkėjų aktyvumas Seimo rinkimų pirmajame ture siekė 47,6 proc. – trimis procentiniais punktais mažiau nei prieš ketverius metus.

Ar oras, ar nenoras rizikuoti dėl galimo užkrato, ar nemažai daliai tiesiog yra gerai taip, kaip yra, jie nenori pasinaudoti teise balsuoti.

Rinkimų dieną balsavo 35,42 proc. rinkėjų, užsienyje – 66,36 proc. Bendrai su užsienio balsais tai būtų 35,96 procentų.

Dar 11,64 proc. rinkėjų balsavo iš anksto, dėl koronaviruso pandemijos išankstinis balsavimas vietoje įprastinių dviejų buvo ištęstas iki keturių dienų.

2016 metais Seimo rinkimuose balsavo 50,64 proc. rinkėjų. Iš šio skaičiaus iš anksto savo valią buvo pareiškę 6,65 proc. rinkėjų. Galutiniuose rinkėjų sąrašuose buvo įrašyta 2 mln. 514 tūkst. 657 rinkėjai.

Per 2012-ųjų Seimo rinkimus aktyvumas siekė 52,93 proc., rinkėjų sąrašuose buvo 2 mln. 588 tūkst. 418 rinkėjų. Išankstiniame balsavime tuomet savo valią pareiškė 5,51 proc. rinkėjų.

2008-ųjų rinkimuose bendras aktyvumas siekė 48,59 proc., iš šio skaičiaus išankstiniame balsavime – 3,99 proc., rinkėjų sąrašuose buvo 2 mln. 696 tūkst. 90 rinkėjų.