- LRT TELEVIZIJOS laida „Specialus tyrimas“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vos už kelių savaičių šalia Lietuvos valstybės sienos pabūklais žvangins šimtatūkstantinė Rusijos ir Baltarusijos kariuomenė – vyks karinės pratybos „Zapad 2017“.
Tokiu neramiu metu ties Nemunu, kur eina Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija riba, iškilo naujas tiltas per Baltosios Ančios upę. Kas ir kam pastatė šį ketvirtį milijono kainavusį tiltą, vedantį į galimo agresoriaus glėbį? Ir kodėl dabar, kai „Zapad“ – visai čia pat?
Prie Lietuvos sienos Batarusijoje Rusija telkia šimtatūkstantinę kariuomenę. Jau rugsėjo mėnesį čia vyks puolamojo pobūdžio karinės pratybos „Zapad 2017“: ginkluoti kariai, tankai, šarvuočiai, karinės oro pajėgos ir kita technika – vos už kelių kilometrų nuo Lietuvos.
Padėtis ten, kur šiandien baigiasi Europos Sąjungos ir NATO ribos, yra labai rimta. „Aš ir pats sausio mėnesį negalėjau pagalvoti, kad turėsime tokią pasikeitusią saugumo situaciją. Abejoju, ar iki Krymo okupacijos kažkas projektavo, kad štai XXI a. Europoje gali atsitikti taip, kad viena valstybė įsibrauna į kitą valstybę, atplėšia gabalą jos teritorijos, tęsia agresyvią politiką, įvardydama Vakarus kaip didžiausią grėsmę sau, indoktrinuodama savo visuomenę, nutaikydama kibernetines, informacines atakas į Europos valstybes“, – kalba Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.
Politologas Laurynas Kasčiūnas tikina, kad pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kokia bus Baltarusija po „Zapad“ pratybų.
„Yra daug interpretacijų ir minčių, kad Baltarusijos savarankiškumas, ypač karinėje srityje, gali būti dar mažesnis, nei buvo iki šiol. Jau dabar realiai yra įvykusi karinė Rusijos ir Baltarusijos integracija. Daug kas kalba, kad lemiamas mygtukas dėl veiksmų yra net nebe Minske, o Maskvoje, ir bet kokiu atveju Rusija siekia dar labiau absorbuoti Minską. Klausimas – ar išvažiuos tie Rusijos kariai, kurie šiuo metu jau pradėjo vykti į Baltarusiją pratyboms, ar ne“, – sako politologas.
Ar nėra grėsmės, kad Lietuvoje pasikartos Gruzijos ir Ukrainos scenarijus? Anot L. Kasčiūno, neturime pamiršti skaudžios istorinės patirties, kai, prisidengdama vykdomomis karinėmis pratybomis, Rusija įsiveržė į Gruziją.
„Pratybas galime vertinti kaip reguliarias, vykstančias kas ketverius metus. Pabrėžčiau, kad jos yra puolamojo pobūdžio. Istoriškai reikia vertinti daug dalykų: buvo tokios pratybos „Kavkaz 2008“, kuriose dalyvavo 59 Rusijos armija, o už kelių savaičių ji jau stovėjo keliasdešimt kilometrų iki Tbilisio.
Nenoriu pasakyti, kad čia yra kažkokia analogija, nes vis dėlto mes esame NATO šalis, ir turime visus atgrasymo instrumentus, tačiau tai yra patirtis, kurią reikia turėti galvoje“, – įsitikinęs L. Kasčiūnas.
Tačiau, kol eiliniai pasieniečiai dieną naktį stebi ir saugo valstybės sieną, jų vadai, tikrąja to žodžio prasme, tiesia tiltus į Rusijos glėbį.
Sventijansko kaimas – ties Lietuvos Baltarusijos siena. Čia valstybės siena eina Nemuno upe, o toje vietoje į Nemuną įtekančios Baltosios Ančios upės žiotis prieš keletą savaičių papuošė naujas prabangus tiltas, kainavęs ketvirtį milijono eurų.
Jo užsakovas – Druskininkų savivaldybė. Lėšos tiltui skirtos iš Lietuvos automobilių ir kelių direkcijos biudžeto vietinės reikšmės kelių priežiūros programos. Ketvirtį milijono eurų mokesčių mokėtojams kainavęs tiltas – miškų glūdumoje, kur viso labo kelios gyventojų pirkios, o ir tos pačios žiemą – ne visos gyvenamos – įspūdingas: keturių metrų pločio, neriboto tonažo, asfaltbetonio dangos, tvirtomis gelžbetoninėmis sijomis, aukštai iškeltas virš upės vandens paviršiaus ir papildomai sutvirtintas, kad pavasariniai ledai nenulaužtų tilto konstrukcijų.
Bendras tilto ilgis su estakadomis, kuriose net įrengtas drenažas, paviršiniam vandeniui nutekėti – 78 metrai.
Ilgametis Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys vicepirmininkas Arvydas Anušauskas neslepia savo nuostabos, kad valstybė šimtus tūkstančių eurų sukišo į tiltą negyvenamoje teritorijoje ties siena su Baltarusija.
Lazdijų rajono Kapčiamiesčio seniūnijos seniūnui Vidmantui Dambrauskui, kurio vadovaujamai seniūnijai priklauso Sventijansko kaimo dalis, esanti šiapus baltosios Ančios, nerimą kelia ne tik pats sumanymas, bet ir statybos tempas bei laikas: pastatė tiltą per keletą mėnesių ir, kaip tyčia, dabar, kai čia pat – „Zapad“ pratybos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: dvigubi standartai teikiant pagalbą Izraeliui ir Ukrainai yra nepriimtini
Šalies vadovas Gitanas Nausėda nepriimtinais vadina Vakarų taikomus dvigubus standartus teikiant pagalbą Izraeliui ir remiant Ukrainą. ...
-
G. Landsbergis susitiko su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku1
Lietuva pasirengusi remti Armėniją, siekiant partnerystės su Europos Sąjunga (ES), trečiadienį susitikęs su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku Alenu Simonianu sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
S. Cichanouskaja sukritikavo iniciatyvą apriboti baltarusių keliones į gimtinę26
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja tikina suprantanti Lietuvos politikų susirūpinimą dėl saugumo situacijos, tačiau kritiškai vertina Seime svarstomą siūlymą apriboti baltarusių keliones į gimtinę. ...
-
Kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos: kas stebina labiausiai?4
Praėjusią savaitę paskelbtos kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos sukėlė klausimų ir politologams, ir ekonomistams. Kas stebina labiausiai ir ar kandidatais, pateikus tokius dokumentus, turėtų susidomėti Valstybinė mokesčių inspe...
-
Seimo narys M. Matijošaitis grąžino beveik 3 tūkst. eurų parlametinių lėšų6
Seimo Laisvės frakcijos narys Marius Matijošaitis Seimo kanceliarijai grąžino 2814 eurų už programinę įrangą, įsigytą parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis. ...
-
I. Šimonytės prezidento rinkimų štabo komunikacijai vadovaus D. Ulbinaitė9
Į Lietuvos prezidentus kandidatuojančios premjerės Ingridos Šimonytės rinkimų štabo komunikacijai vadovaus vidaus reikalų ministrės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. ...
-
Paviešinti kandidatų į prezidentus turtai: kodėl vieni turtuoliai pyksta ant kitų?6
Kandidatams į Lietuvos prezidentus deklaravus savo pajamas, paaiškėjo turtingiausieji. Pirmoje vietoje puikuojasi teisininkas Ignas Vėgėlė. Pastarasis turi prikaupęs nekilnojamojo turto už 1 mln. 580 tūkstančių eurų, banko sąskaitose laiko 2...
-
M. Navickienė nesvarsto galimybės ŠMSM vadovauti iki kadencijos pabaigos: būtų sudėtinga2
Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Monika Navickienė laukia nuolatinio ministro paskyrimo. Pasak jos, iki kadencijos pabaigos vadovauti ir šiai, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) &ndash...
-
VRK pasiekė informacija dėl skleidžiamos dezinformacijos: žinomi politikai kelia sumaištį?4
Įsibėgėjant rinkiminiam sezonui, Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) pasiekė informacija dėl rinkimų komisijų nariams skleidžiamos dezinformacijos. Kai kuriose savivaldybėse dirbantys rinkimų komisijų nariai sako regintys žinomų politikų kelia...
-
I. Šimonytė Vilniuje dėkojo Andoros kolegai už paramą Ukrainai, sankcijų Rusijai palaikymą
Premjerė Ingrida Šimonytė Vilniuje pirmą kartą viešinčiam Andoros Vyriausybės vadovui padėkojo už šios Europos mikrovalstybės paramą Ukrainai, principingą laikyseną remiant Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai. ...