„Deja, mašina, pavadinimu „Pandemijos valdymas“, labai dažnai išmesdavo užrašą – „Sistemos klaida“ ir matome, kad buvo veikiama be aiškaus plano, trūko ir ambicingumo, kalbu apie vakcinavimo tempus. Žinoma, matyti ir tas selektyvus įsiklausimas į sveikatos ir kitų sričių ekspertų rekomendacijas“, – LRT radijui sakė I. Segalovičienė.

„Ir tikrai labai svarbus chrestomatinis dalykas – tinkamo visuomenės informavimo nebuvimas. Šiandien dažnai dėl jo matome chaotiškumą, dezinformacijos neigiamą poveikį“, – pridūrė ji.

I. Segalovičienė taip pat išskyrė valdančiųjų negebėjimą ir nepakankamą norą susitarti su kitokią nuomonę turinčiais visuomenės atstovais.

Deja, mašina, pavadinimu „Pandemijos valdymas“, labai dažnai išmesdavo užrašą – „Sistemos klaida“ ir matome, kad buvo veikiama be aiškaus plano, trūko ir ambicingumo.

„Paskatų trūkumas tikrai egzistavo. Prezidentas nuolat kalbasi ir su medikais, ir su mokslininkais, ir su visuomenininkais, ir su mamomis, tėčiais ir seneliais. Visoms šioms visuomenės grupėms rūpi pandemija. Todėl pagarba kiekvienam žmogui, štai ko tikisi prezidentas iš kitų valstybės institucijų“, – pabrėžė prezidento patarėja.

Sukritikavo A. Dulkio darbą valdant pandemiją

Šalies vadovo patarėja sukritikavo ir sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio darbą valdant pandemiją.

„Klaidų padaryta. Ministras vis dar nėra padaręs tokių kertinių pandemijos valdymo darbų. Tikrai noriu akcentuoti, skiepai išlieka kertiniu ir svarbiausiu kovos su pandemija įrankiu ir vakcinavimas sustiprinančiąja doze išlieka ypač aktualus šiandien omikrono viruso atmainai. Deja, skiepijant suaugusiuosius sustiprinančiąja doze Lietuva jau penkta savaitė pradeda atsilikti nuo Europos Sąjungos vidurkio“, – sakė I. Segalovičienė.

Klaidų padaryta. Ministras vis dar nėra padaręs tokių kertinių pandemijos valdymo darbų.

„Ir panašu, kad lipama ant to paties grėblio – neturima to bazinio vakcinavimo įrankio, ką akcentuoja visos pasaulio organizacijos, – kokybiškos informacinės kampanijos. Dėl to nukenčia žmonių sąmoningumo didinimas ir kova su dezinformacija“, – pridūrė ji.

I. Segalovičienės teigimu, dar viena problema – senjorų vakcinacija. Prezidento patarėja atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje 60+ amžiaus grupei priklausančių gyventojų vakcinacijos lygis nesiekia 77 proc.

„Tuo tarpu daugelyje Europos Sąjungos šalių jau sukasi apie 90 proc. ir daugiau. Revakcinacijos lygiu trečdaliu atsiliekame nuo Europos Sąjungos medianos. Ir šis darbas labai svarbus yra ir jis turi įtakos toliau mūsų pandeminei situacijai, akumuliuojasi tos klaidos. Ir, pavyzdžiui, nepakankamas vakcinuotų, revakcinuotų senjorų procentas kritiškai svarbus hospitalizacijai ir mirtingumui, ypač, kai kalbame apie omikroną“, – pabrėžė ji.