- Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys akcentuoja, kad pagrindinis liepos mėnesį pasirašyto partijų susitarimo dėl šalies gynybos trūkumas tai, kad jame nepavykta apsibrėžti didesnės ambicijos dėl gynybos didinimo. Šalies vadovo patarėjas taip pat apgailestauja, kad partijoms nepavyko susitarti ir į dokumentą įtraukti nuostatos dėl visuotinio privalomo šaukimo į karo tarnybą.
K. Budrys primena, kad rengiant susitarimą buvo kalbama apie tai, jog reikėtų jau šiais metais finansavimą gynybai didinti iki 2,5 proc., kas ir buvo padaryta, bei nusimatyti, kad ilgainiui šis finansavimas didės iki 3 proc. Visgi prezidento patarėjas apgailestauja, kad dėl šio siekio partijoms nepavyko sutarti.
„Man atrodo, vienas iš susitarimo minusų ar trūkumų, kad mes neturime aiškios didesnės ambicijos, ką mes darysime su gynybos finansavimu. Taip pat buvo ir kitas dalykas, kurį prezidentas kvietė aptarti ir sutarti politines partijas, tai yra visuotinis privalomas šaukimas – atlikti privalomą pradinę karo tarnybą, kad mes dėl to galėtume sutarti, nusimatę metus, nusimatę, kad būsime pasirengę infrastruktūrą“, – „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.
Vienas iš susitarimo minusų ar trūkumų, kad mes neturime aiškios didesnės ambicijos, ką mes darysime su gynybos finansavimu.
„Tai taip, yra svarbių dalykų suminėta, bet jeigu mums reikėtų šnekantis tarpusavyje pasakyti vieną du tokius ryškesnius tai, dėl ko gi galų gale politinės partijos susitarė, mes iškarto pasigestume sutarimo dėl gynybos finansavimo didinimo, kas buvo visų iki tol buvusių susitarimų ašis ir pagrindinė razina“, – pažymėjo jis.
Visgi prezidento patarėjas akcentuoja, kad darbai siekiant privalomos pradinės karo tarnybos ir gynybos finansavimo didinimo nesustoja pasirašius susitarimą. Pasak K. Budrio, ir toliau bus siekiama šių tikslų.
„Dėl privalomos pradinės karo tarnybos ir toliau tas darbas vyks su ministerija ir kariuomene, žiūrint, kada ir kaip mes galėtume būti pasiryžę, ir lygiai taip pat dėl gynybos finansavimo didinimo. Yra tas bendras matymas ir sutarimas, kad infrastruktūriniams projektams, tie kurie yra susiję su papildomų pajėgų pasikvietimu ir atvykimu į Lietuvą, jie būtų finansuojami papildomai prie to, kas jau yra numatyta gynybos finansavimui“, – sakė K. Budrys.
Liepos 15 d. Seime parlamentinės politinės partijos, išskyrus „valstiečius“, pasirašė naują susitarimą dėl šalies gynybos. Parašus po dokumentu, galiosiančiu iki 2030 m., padėjo konservatorių, Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos, socialdemokratų, partijos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos bei Lietuvos regionų partijos lyderiai.
Susitarimo projekte nubrėžtos trys nacionalinį saugumą užtikrinančios kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas.
Nors partijoms nepavyko susitarti dėl konkrečios finansavimo didinimo kartelės, tačiau sutarta, jog tolesnis gynybos finansavimo didinimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Šimonytė: ką per debatus kalbėjo E. Vaitkus yra tai, ką kalba Kremlius25
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė į prezidentus, premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad save rinkimuose išsikėlusio mediko Eduardo Vaitkaus pasisakymuose apie užsienio politiką ji įžvelgia Kremliaus ...
-
L. Kasčiūnas pakvietė Švediją prisidėti prie oro policijos misijos vykdymo Lietuvoje2
Antradienį viešėdamas Stokholme krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pakvietė Švediją dislokuoti savo naikintuvus NATO oro policijos misijos vykdymui Lietuvoje. ...
-
G. Nausėda atvyko atsisveikinti su G. Kirkilu: jis buvo politikas gerąja to žodžio prasme6
Antradienį atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu atvyko ir prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovo teigimu, G. Kirkilas buvo politikas gerąja to žodžio prasme. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo sprendimą I. Makaraitytės šmeižto byloje3
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo sprendimą šmeižto byloje prieš Indrę Makaraitytę – pašalino savo įrašą feisbuke bei sumokėjo žurnalistės bylinėjimosi išlaidas. ...
-
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: V. Rakučio pasisakymai apie moteris yra žeidžiantys ir nepadorūs7
Kilus pasipiktinimui dėl įžeidžių konservatoriaus Valdo Rakučio pasisakymų apie jaunų moterų sprendimus susilaukti vaikų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) seniūnė Seime Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, ...
-
A. Bilotaitė dėl G. Nausėdos pranešimo apie L. Volkovo užpuolikus kreipėsi į prokurorus39
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl prezidento Gitano Nausėdos veiksmų, šiam praėjusią savaitę viešai paskelbus apie sulaikytus rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikus. Prezi...
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus24
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...
-
Seimas – už griežtesnes sankcijas baltarusiams, bet prieš jų ir rusų kelionių ribojimus3
Seimas antradienį atmetė siūlymus riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių keliones į tėvynę, tačiau yra linkęs pritarti projektui, metams pratęsiančiam nacionalines sankcijas jų atžvilgiu ir griežtinančiam sąlygas baltarusiams. ...
-
Parlamentas linkęs griežtinti įkalinimo sąlygas iš bausmės atlikimo vietos pabėgusiems žmonėms
Seimas antradienį po svarstymo pritarė įstatymo pataisomis, kuriomis siūloma sugriežtinti įkalinimo sąlygas iš bausmės atlikimo vietos pabėgusiems nuteistiesiems. ...