Prezidentūra: 3 proc. BVP dalis gynybai būtų adekvati dabartinei saugumo situacijai

Prezidentūra tvirtina, kad šiuo metu krašto apsaugai tenkanti BVP dalis yra neadekvati esamai geopolitinei situacijai. Todėl, pažymi šalies vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, galbūt ateityje politinės partijos sutars krašto apsaugai skiriamas lėšas padidinti iki 3 proc. BVP.

„Dabar skiriame 2,5 proc. BVP. Tai yra gerai. Tačiau geopolitinės situacija ir konkrečiai Lietuvos situacija reikalauja, ko gero, dar didesnio procento skyrimo gynybos reikmėms. Prezidentas buvo iškėlęs tikslą skirti 3 proc. Ir tai niekur nedingo. Jeigu kol kas politinės partijos dėl to dar nesutaria, gal ateityje visgi jos galėtų sutarti dėl 3 procentų skyrimo gynybai. Tai būtų adekvatu esant dabartinei mūsų saugumo situacijai“, – LRT radijui teigė A. Skaisgirytė.

Kaip ELTA jau skelbė, parlamentinės partijos ketina susitarimą dėl krašto gynybos pasirašyti liepos mėnesį. Šio susitarimo projekte kalbama, kad būtina stiprinti krašto apsaugą, tačiau konkretaus įsipareigojimo išlaidas gynybai didinti iki 3 proc. BVP nėra. Pasirašyti šį susitarimą atsisako opozicijai priklausanti „valstiečių“ partija.

Lietuvoje NATO brigada turėtų atsirasti anksčiau nei 2027-aisiais

Prezidento vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė sako, kad NATO sąjungininkų brigada Lietuvoje galėtų atsirasti kur kas anksčiau nei 2027 m. Tai, kad pasiruošimas priimti visą Vokietijos vadovaujamą brigadą galėtų užtrukti būtent iki šios datos, anksčiau buvo užsiminęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir kiti Lietuvos atstovai.

Taikos sąlygomis turbūt tie 2027-ieji būtų gerai, bet dabartinėmis sąlygomis, kai vyksta šalia karas Ukrainoje, tai yra per lėta ir turėtų būti darbai paspartinti.

„Dar prieš Madrido viršūnių susitikimą Lietuvoje lankėsi Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir prezidentas su juo labai detaliai kalbėjo apie tai, kaip vokiečiams vadovaujant būtų galima dabar Lietuvoje esančias priešakines pajėgas išplėsti iki brigados dydžio. Planas yra ir perduota Krašto apsaugos ministerijai toliau kalbėtis su vokiečiais jį įgyvendinant“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Skaisgirytė.

„Aš manau, kad tie pokalbiai bus labai konkretūs ir turėsime tą brigadą daug anksčiau nei buvo anksčiau kalbama – 2027 m. Taikos sąlygomis turbūt tie 2027-ieji būtų gerai, bet dabartinėmis sąlygomis, kai vyksta šalia karas Ukrainoje, tai yra per lėta ir turėtų būti darbai paspartinti“, – pažymėjo prezidento patarėja.

NATO šalių lyderiai birželio pabaigoje Madride vykusiame Aljanso viršūnių susitikime patvirtino ketinimus rytiniame flange, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų padidinti dislokuotas pajėgas. Vokietija yra pažymėjusi ketinimus dislokuoti Lietuvoje daugiau karių, kad sustiprintų rytinį NATO flangą, besiribojantį su Rusija.

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas ir kiti Lietuvos atstovai yra sakę, kad pilna sąjungininkų brigada šalyje galėtų atsirasti iki maždaug 2027-ųjų. A. Anušausko teigimu, infrastruktūrai paruošti reikėtų 0,5 mlrd. eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

skiep

skiep portretas
susimazinkit sau algas nors 3 proc. ir juos skirkit gynybai.Niekada.

Kam cia

Kam cia portretas
nesaugu - tegu nors ir 300% susimoka! Tik i zmoniu kisenes neliskite!

reik

reik portretas
dešimt procų išspaust. Ot pamatytų tada priešai ir nedrįstų net artintis, aha.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių