„Kandidatės statusas Ukrainai galėtų būti suteiktas ir aš manau, kad mes tikrai galėtume rasti tokį sutarimą, bet reikia įveikti dar likusius skepticizmo likučius Europos Sąjungoje“, – trečiadienį žurnalistams sakė šalies vadovas.

„Mes tikrai neduosime ramybės ir prie šito klausimo toliau grįšime“, – pridūrė jis.

Prezidentas teigė esantis nusiteikęs optimistiškai dėl kandidatės statuso į ES Ukrainai ir tą optimizmą palaiko „nesenos istorijos paralelės“, kai Vokietija nusprendė tiekti ginkluotę Kyjivui.

„Aš pats buvau liudininkas, kai Berlyne griuvo Berlyno siena – netiesiogine žodžio prasme, mąstymo siena. Šeštadienį nuvykau į Berlyną susitikti su Vokietijos kancleriu, tomis pačiomis dienomis buvo pereita nuo nepardavimo, netiekimo politikos prie ginklų tiekimo politikos“, – sakė G. Nausėda, kalbėdamas apie Vokietijos sprendimą atsisakyti ilgametės politikos netiekti ginklų į konfliktų zonas ir perduoti Ukrainai karinę paramą.

Mes tikrai neduosime ramybės ir prie šito klausimo toliau grįšime.

„Ir tai įvyko ne per dvi-tris savaites ar mėnesius, tai vyko tiesiog valandų bėgyje. Šiandien mes gyvename tokiame pasaulyje, kai vakarykščiai principai ir suvokimai – kadangi už lango turime tikrą pavasarį – kaip sniegas tirpsta ir aš manau, kad ir šis klausimas taip pat galėtų būti tokios Berlyno sienos arba sniego tirpimo pavyzdžiu ir mes kartu su ukrainiečiais galėtume pasidžiaugti, kad nusiuntėme dar stipresnį signalą dėl jos perspektyvų ES“, – kalbėjo jis.

„Blogasis vaikinas“

Pasak šalies vadovo, Ukrainai durys į ES yra atveriamos – Europos Komisija įpareigota pateikti savo nuomonę dėl šalies narystės ES.

Tai sutarta neformaliame Bendrijos lyderių susitikime Versalio mieste, Prancūzijoje.

L. Balandžio / BNS nuotr.

„Turiu jums pasakyti, kad šįkart turbūt Lietuva buvo tas blogasis vaikinas, kuris pratęsė diskusijas bent porai valandų vien dėl to, kad tekste būtų įtvirtinta nuostata dėl mūsų paramos Ukrainai jos eurointegraciniame kelyje“, – sakė G. Nausėda.

„Šlifavome formuluotes, ieškojome galimybių susitarti skirtingoms pusėms ir tokią galimybę suradome – manome, kad pasiuntėme tinkamą signalą pačiai Ukrainai, kuriai toks signalas šiandien yra nepaprastai svarbus“, – pridūrė jis.

Turiu jums pasakyti, kad šįkart turbūt Lietuva buvo tas blogasis vaikinas, kuris pratęsė diskusijas bent porai valandų.

Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą prieš Ukrainą šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė oficialų prašymą ES priimti jo šalį į Bendriją, šiuo metu turinčią 27 nares.

Kovo pradžioje Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Slovėnijos, Bulgarijos ir Slovakijos prezidentai atviru laišku kreipėsi į ES valstybių vadovus ragindami juos palaikyti Ukrainos ES narystės prašymą, kuo skubiau suteikti šaliai kandidatės statusą ir pradėti derybų procesą.

NATO misija galėtų užtikrinti humanitarinius koridorius

Lenkijos siūlymas suburti ginkluotą NATO taikos palaikymo Ukrainoje misiją galėtų būti svarstomas norint užtikrinti humanitarinius koridorius, kadangi dėl Rusijos veiksmų to negalima padaryti įprastais būdais, sako prezidentas G. Nausėda.

Kalbėdamas apie Varšuvos siūlymą sukurti „ginkluotųjų pajėgų saugomą“ NATO taikos misiją Ukrainai padėti, G. Nausėda žurnalistams trečiadienį teigė, jog „šiandien mes turime būti atviri visiems pasiūlymams, kokie iš pirmo žvilgsnio sunkiai įgyvendinami jie beatrodytų“.

„Juo labiau, kad mes matome, kad humanitarinio koridoriaus klausimas yra sunkiai sprendžiamas. Galime mes, aišku, kalbėti ir apie žydruosius šalmus ir apie kitus dalykus, bet vis dėlto turime pripažinti, kad čia kalbame apie mandatą, įgaliojimus, apie pasiryžimą užtikrinti humanitarinių koridorių egzistavimą“, – sakė G. Nausėda.

Jeigu tai nėra įmanoma atlikti tradicinėmis formomis, galime kalbėti ir apie netradicines formas, nes šiandien susiduriame su humanitarine katastrofa.

„Jeigu tai nėra įmanoma atlikti tradicinėmis formomis, galime kalbėti ir apie netradicines formas, nes šiandien susiduriame su humanitarine katastrofa dėl vienos iš pusių nepasirengimo, arba nenoro, arba net atviro tyčiojimosi iš žmonių, suvokiant, kad jų padėtis tokiuose miestuose kaip Mariupolis yra tragiška“, –  pridūrė jis.

Lenkijos vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) antradienį viešėdamas Kijeve paragino NATO ar dar didesniu tarptautiniu formatu sukurti taikos misiją Ukrainai padėti, pabrėždamas, kad tai „negali būti neginkluota misija“.

J. Kaczynskio teigimu, tokia misija teiktų humanitarinę pagalbą, siektų taikos, bet kartu ir būtų saugoma ginkluotųjų pajėgų.

Rusijai prieš tris savaites Ukrainoje pradėjus karą, Charkive, Mariupolyje ir kai kuriuose kituose apsiaustuose miestuose pranešama apie itin sudėtingą humanitarinę situaciją, stringančią pagalbą.

Kijivas praneša, kad Rusija nesilaiko susitarimų dėl humanitarinių koridorių nuolat apšaudydama bandančius išvykti civilius.