„Totalinės gynybos principas turi būti įtvirtintas ne tik Valstybės visuotinės gynybos plane, bet ir taikos meto pasirengime vykdyti mobilizacijos užduotis, organizuoti pilietinį pasipriešinimą. Turime visais lygiais – nuo NATO iki kiekvieno piliečio – pasirengti totalinei visuotinei gynybai“, – G. Nausėda cituojamas Prezidentūros išplatintame pranešime.

G. Nausėda trečiadienį surengė susitikimą su parlamentinių politinių partijų atstovais dėl Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių.

Po jo šalies vadovas sakė besidžiaugiantis, kad dėl 3 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo krašto apsaugai prieštaravimų nėra, pasak jo, tai atitinkamai galėtų būti fiksuojama partijų susitarime.

Prezidentas taip pat pažymi, kad civilinė sauga ir gynyba turi būti išskirta kaip atskira pasirengimo šalies gynybai sritis.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Dabartiniai skubūs prioritetai – užtikrinti mūsų išorinės sienos apsaugą, efektyvi civilinė parengtis ir krizių valdymas, kibernetinė gynyba ir kova su dezinformacija. Kartu su tarptautine bendruomene turime siekti Astravo AE veiklos nutraukimo“, – akcentavo šalies vadovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad šalys gyvena didelių politinių ir geopolitinių iššūkių laikotarpiu, kai vyksta esminės slinktys Europoje, išaugo konvencinės ir hibridinės grėsmės, naujus iššūkius kelia karas Ukrainoje ir Rusijos bei Baltarusijos integracija.

Turime visais lygiais – nuo NATO iki kiekvieno piliečio – pasirengti totalinei visuotinei gynybai.

„Mes nesame tiltas tarp Rytų ir Vakarų. Lietuva yra aiškiai Vakarų civilizacijos dalis, maža to – jos rytinis forpostas. Atitinkamai suvokiame grėsmes ir renkamės sąjungininkus“, – sako šalies vadovas.

Prezidentas pabrėžė, kad užsienio politikoje Lietuvos interesas – stiprinti Vakarų struktūras, pirmiausia Europos Sąjungą ir NATO.

Lietuvos vadovo žodžiais, šalies interesus efektyviausia reikšti kartu su sąjungininkais, kurie remiasi tomis pačiomis vertybėmis: JAV, Lenkija, Vokietija, Šiaurės ir Baltijos šalimis. Valstybės vadovo teigimu, partijų susitarime turėtų atsirasti vietos ir europinėms politikoms: žaliajam kursui, inovacijoms, skaitmenizacijai, ekonominei diplomatijai.

Seime yra sudarytos dvi darbo grupės parengti partijų susitarimus minėtais klausimais.

Partijų susitarimą dėl krašto apsaugos rengiančiai darbo grupei vadovauja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, dėl užsienio politikos – Ateities komiteto vadovas liberalas Raimundas Lopata.

Poreikis pasirašyti naujus susitarimus kilo Lietuvai patiriant Kinijos spaudimą dėl Taivano atstovybės atidarymo, Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą.