- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Patarėjas: prezidentas remia kompromisą dėl tiesioginių merų rinkimų
-
Patarėjas: prezidentas remia kompromisą dėl tiesioginių merų rinkimų
-
Patarėjas: prezidentas remia kompromisą dėl tiesioginių merų rinkimų
-
Patarėjas: prezidentas remia kompromisą dėl tiesioginių merų rinkimų
-
Patarėjas: prezidentas remia kompromisą dėl tiesioginių merų rinkimų
-
Patarėjas: prezidentas remia kompromisą dėl tiesioginių merų rinkimų
-
Patarėjas: prezidentas remia kompromisą dėl tiesioginių merų rinkimų
Penktadienį Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovai susitiko su šalies vadovu aptarti Seime planuojamų svarstyti Konstitucijos keitimo pataisų, siekiant įteisinti tiesioginių merų rinkimų būdą.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis tikina, kad Gitanas Nausėda remia kompromisinį variantą, dėl kurio turėtų susitarti politikai, kadangi įtvirtinti savivaldybių atstovų siūlomą modelį parlamente neužtektų politinės paramos. Visgi jis taip pat pažymėjo, kad dar nėra iki galo aišku, ką būtų galima laikyti kompromisiniu variantu.
„Šiandien pas prezidentą susirinko dauguma parlamentines partijas atstovaujančių merų, kurie išreiškė vieningą poziciją, dėl to, kad keičiant Konstituciją turėtų būti įteisinta dabartinė tvarka, merų statuso status quo. Prezidentas iš esmės pritaria tokiai LSA pozicijai, tačiau tuo pačiu supranta politines realijas (...). Seime nuomonių yra įvairių, todėl prezidentas kalbėdamas su merais, tiek šią savaitę kalbėdamas su Seimo pirmininke ar opozicinių frakcijų nariais išreiškė nuogąstavimą bei pateikė siūlymą, kad reikia kaip galima greičiau ieškoti sprendimo dėl kompromisinio varianto, kuris galėtų susilaukti 94 Seimo narių balsų, kurių reikia norint keisti Konstituciją“, – penktadienį po susitikimo su LSA atstovais surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo P. Mačiulis.
Reikia kaip galima greičiau ieškoti sprendimo dėl kompromisinio varianto, kuris galėtų susilaukti 94 Seimo narių balsų, kurių reikia norint keisti Konstituciją.
Visgi prezidento vyriausiasis patarėjas pažymėjo, kad dar nėra aišku, kokį konkrečiai sprendimą būtų galima vadinti kompromisu.
„Prezidentas remia kompromisą. Kuris iš modelių yra kompromisinis, šiuo metu dar nėra visiškai aišku. Kažkuria prasme tai parodys ir balsavimas kitą savaitę Seime. Manau, kad viskas vienu balsavimu nepasibaigs ir tikrai iki galutinio rezultato politikams, frakcijų, partijų lyderiams dar ne kartą reikės susėsti ieškant pačio geriausio varianto“, – sakė P. Mačiulis.
Kitą savaitę Seime turėtų būti svarstomi du alternatyvūs įstatymo projektai dėl tiesioginių merų rinkimų.
Seimo pirmininkės palaikomame įstatymo pataisų projekte siūloma, kad į Konstituciją būtų įrašyta, jog savivaldybių merus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, o konkrečios mero funkcijos įstatymu nebūtų apibrėžiamos. Tuo tarpu socialdemokratai siūlo, kad į Konstituciją būtų ne tik įrašoma, jog merai renkami tiesiogiai, tačiau kartu būtų apibrėžiamas ir jo kaip tarybos vadovo statusas.
ELTA primena, kad pagrindinio šalies įstatymo keitimo poreikis atsirado po to, kai balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.
Reaguodama į KT sprendimą, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen tuomet inicijavo Seimo frakcijų seniūnų susitikimą, kuriame parlamentarams pavyko rasti sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė tuomet teigė, kad atitinkamos pataisos pateikimo ji tikisi jau šioje pavasario sesijoje ir optimistiškai įvertino galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.
Tačiau jau antrajame frakcijų seniūnų susitikime, kuriame buvo toliau aptarinėjamas tiesioginių merų rinkimų tvarkos reglamentavimas, išsiskyrė parlamentarų nuomonės, siekiant apibrėžti tiesiogiai renkamo mero įgaliojimus. Seimo pirmininkė ir konservatoriai tuomet siūlė merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu savivaldoje, o Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija, kurios siūlymą iš esmės palaikė valdančioji Laisvės frakcija, Mišri Seimo narių grupė bei opoziciniai „valstiečiai“, siūlė merą laikyti tarybos vadovu, taip iš esmės paliekant galioti dabar veikiantį modelį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją4
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada14
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti58
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti10
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...