„Kalba daugiausiai sukosi apie tai, kuo dar galėtume padėti Ukrainai, tikrai bręsta sprendimai dėl tankų ir tikrai manau, kad tie sprendimai netrukus bus priimti. Gaila, kad kitą kartą atsiranda visai nereikalingas vėlavimas ten, kur galėtume padaryti sprendimus“, – G. Nausėda sako Prezidentūros pirmadienio vakarą žurnalistams išplatintame vaizdo komentare.

Lenkijoje viešintis Lietuvos vadovas pabrėžė, kad „Lenkijos pusė labai užsiangažavusi tokią paramą suteikti“.

Gaila, kad kitą kartą atsiranda visai nereikalingas vėlavimas ten, kur galėtume padaryti sprendimus.

Pastaruoju metu Berlynas susiduria su spaudimu perduoti „Leopard“ tankų Kyjivui, tačiau kol kas tokio sprendimo nėra priėmęs. Perduoti šių tankų yra apsisprendusi Lenkija, tačiau tam Varšuva laukia Vokietijos leidimo.

Daug vilčių dėta į Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje vykusį susitikimą, tačiau šalims nepavyko sutarti dėl šios sunkiosios karinės technikos siuntimo.

Su Lenkijos vadovu G. Nausėda taip pat sakė derinęs veiksmus, ką dėl Ukrainos narystės perspektyvos būtų galima padaryti iki NATO viršūnių susitikimo liepą Vilniuje.

„Su Lenkijos prezidentu pat kalbėjome, ką visi kartu galėtume padaryti iki NATO viršūnių susitikimo, kad Ukraina gautų aiškesnį signalą dėl savo integracijos į NATO, tai taip pat nepaprastai svarbus elementas, jį mes išgirdome iš paties Ukrainos prezidento lūpų viešėdami Lvove abu su Lenkijos prezidentu A. Duda“, – sakė Lietuvos vadovas.

Pasak jo, numatę veiksmų planą jie abu su A. Duda dėl to „padarys žygių ir aplankys reikalingas sostines“.

Pirmadienį Varšuvoje kartu su Lenkijos prezidentu dalyvavęs 1863–1864 metų sukilimo 160-ųjų metinių minėjimo iškilmėse G. Nausėda pažymėjo, kad istorija kartojasi, ir dabar iš jos reikia mokytis kiek galima greičiau.

„Svarbiausia šioje situacijoje yra išlikti vieningiems ir kartu priimti tuos sprendimus, kurie reikalingi. Aš visada pabrėžiu, kad vienybė gali būti neproduktyvi arba produktyvi ir vedanti į priekį, aš labai tikiuosi, kad mūsų bendradarbiavimas su Lenkija yra tokios vienybės rūšis“, – kalbėjo prezidentas.

Kaip pranešė Prezidentūra, jis taip pat padėkojo Lenkijos vadovui ir jo sutuoktinei už dalyvavimą 2019 metais lapkritį Vilniuje vykusioje sukilimo vadų ir dalyvių valstybinių laidotuvių ceremonijoje. Pasak šalies vadovo, tai buvo tikriausias istorinės tiesos triumfas.

„Tragiškas mūsų didvyrių – kankintų, žudytų, paniekintų – likimas nebuvo atsitiktinis. Nulemtas gilias šaknis turinčios imperinio valdymo tradicijos, jis ryškiai atsispindi ir šių dienų aktualijose. Visi mes praėjusiais metais tapome dabartinės Rusijos valstybės pasiųstų budelių siautėjimo Ukrainoje liudininkais. Matėme – ir tebematome – ne tik griaunamus taikių gyventojų namus, grobiamus ir išvežamus vaikus, bet ir duobėse slepiamus kankinių palaikus“, – kalbėjo prezidentas.

Lietuvos vadovas sakė, kad nežymėta broliško kapo duobė yra šiurpus Maskvos nusikaltimų simbolis, kuris apibendrina agresyvaus karo baisumus ir genocidinę retoriką bei praktiką, nuolatinius bandymus perrašinėti istoriją, dvasiškai ir fiziškai naikinti kitaminčius, pakirsti laisvės ir nepriklausomybės siekiančių tautų tapatybę.