„Dabar kaip niekad svarbu, kad mūsų operatyvūs sprendimai negrėstų mūsų Konstitucijos pamatams, nes krizės ateina ir išeina, o kai kurie blogi įpročiai arba tendencijos gali užsilikti ilgiau“, – trečiadienį žurnalistams prie Sveikatos apsaugos ministerijos sakė šalies vadovas.

„Šiandien matome pastangų ir kai kuriose Europos valstybėse pasinaudojant krizine situacija laimėti daugiau įgaliojimų ir visiškai neaišku, kokiems tikslams tie įgaliojimai bus panaudoti ateityje. Tai yra pavojingos tendencijos, į jas atkreipė dėmesį jau ir Europos Sąjunga“, – teigė jis.

Pasak G. Nausėdos, šiuo metu visi priimami įstatymai „turės praeiti Prezidentūros filtrą tiek žmogaus teisių aspektu, tiek ir atitikimo Konstitucijai aspektu“. Jis sako, jog kai kuriuos antradienį Seimo planuotus priimti projektus būtų vetavęs.

„Tiesą sakant, vakar buvo nepriimti kai kurie įstatymai, kurie veikiausiai būtų susilaukę mano veto (...) Civilinės saugos įstatymas ir Baudžiamojo Kodekso pakeitimai“, – pridūrė jis.

Taip jis komentavo Elektroninių ryšių įstatymo pataisas dėl galimybės valdžios institucijoms gauti duomenis apie gyventojų judėjimą, Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis būtų sugriežtinta laisvės atėmimo bausmė, jeigu dėl taisyklių pažeidimų išplistų susirgimai. Taip pat – Civilinės saugos įstatymo pakeitimus, kuriais Vyriausybei būtų leista dėl koronaviruso paskelbto karantino metu reguliuoti prekių kainas, riboti prekių arba paslaugų prieinamumą.

Paklaustas apie Seimo vaidmenį krizės metu, šalies vadovas pabrėžė, kad šiuo metu Seimas turi prisiimti riziką svarstydamas sprendimus.

„Šiandien aš nematau svarių priežasčių, kodėl parlamentas turėtų nusišalinti nuo sprendimų priėmimo, neieškodamas alternatyvių būdų, kaip tuos sprendimus priimti. Jeigu visi galime dirbti tam tikromis ypatingomis sąlygomis, Vyriausybė, Prezidentūra, kitos valdžios institucijos, tai kodėl Seimas turėtų būti ta oazė, kurios darbas grindžiamas kitais principais?“, – svarstė prezidentas.

„Riziką šiandien patiria visi ir manau, kad Seimo nariai taip pat turi prisiimti šitą riziką, nes neveikimo rizika arba nusišalinimo rizika nuo sprendimų priėmimo yra dar gerokai pavojingesnė Lietuvos visuomenei“, – kalbėjo jis.