„Šiomis dienomis Rusijos Dūmoje garsiai skamba raginimai atšaukti 1989 metų sprendimą pasmerkti Molotovo–Ribentropo paktą. Tokios iniciatyvos, niekinančios ir mūsų tremtinių, ir partizanų atminimą, daug pasako apie dabartinę padėtį Rusijoje“, – prie paminklo tremtiniams ir laisvės kovotojams sakė prezidentas.

„Kuo giliau kaimynų istorinė sąmonė panyra į falsifikacijas, užmarštį ir komą, tuo svarbesnis tampa mūsų gebėjimas prisiminti“, – teigė jis.

1989-aisiais Sovietų Sąjungos liaudies deputatų suvažiavimas priėmė nutarimą dėl Ribentropo-Molotovo akto „politinio ir teisinio įvertinimo“, kuriuo deputatai pasmerkė šį dokumentą ir pripažino negaliojančiu.

Kuo giliau kaimynų istorinė sąmonė panyra į falsifikacijas, užmarštį ir komą, tuo svarbesnis tampa mūsų gebėjimas prisiminti.

Rusijos Valstybės Dūmos deputatas, partijos „Tėvynė“ pirmininkas Aleksėjus Žuravliovas gegužės pabaigoje registravo siūlymą atšaukti šį politinį sprendimą. Politikas tvirtina, kad tai „neatitinka istorinio teisingumo principų“ ir buvo priimtas „tais metais augusio politinio nestabilumo, kurį lydėjo išorinių jėgų spaudimas, sąlygomis“.

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietijos ir Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministrai pasirašė nepuolimo sutartį – vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą – ir slaptuosius protokolus.

Pagal juos, sovietai ir naciai Antrojo pasaulinio karo išvakarėse pasidalijo Baltijos šalis ir Lenkiją į įtakos sferas. Netrukus po pakto pasirašymo prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, jo metu Lietuva ir Lenkija buvo okupuotos.

Pasak G. Nausėdos, birželio 14-oji simbolizuoja visas Lietuvą XX amžiaus viduryje ištikusias negandas.

„O tų nelaimių pradžia galima laikyti neteisėtą ir nusikalstamą slaptųjų Molotovo–Ribentropo pakto protokolų pasirašymą. Todėl skaudu matyti dabartinės Rusijos valdžios pastangas užmiršti, paneigti ir suklastoti istoriją“, – sakė jis.

Seimo pirmininkas Vitoras Pranckietis 1939 metais Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos pasirašytą sutartį su slaptaisiais protokolais vadino viena niekšiškiausiu Antrojo pasaulinio karo susitarimų, nulėmėsių 50 metų trukusią Lietuvos bolševikinę priespaudą.

„Bet mūsų tautos siela išliko ir tremiama. Tie, kuriems iš nelaisvės vietų galiausiai pavyko sugrįžti, tapo motyvuota ir reikšminga jėga, atmetusia neteisėtą teisę. Prieš 30 metų Lietuvos Nepriklausomybės aktą pasirašė 17 buvusių politinių kalinių. Užgrūdinti tolimųjų kraštų šalčių jie pernešė savo tikėjimą Lietuva per Sibiro ar Kazachstano rudnykus“, – sakė V. Pranckietis.

Sekmadienį prie Laisvės kovų dalyvių paminklo padėjus gėlių, pradėta istorinės atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“, kai skaitomos ištremtų ir kalintų žmonių pavardės.

Savo giminaitės pavardę, perskaitytą premjero Sauliaus Skvernelio, išgirdo ir minėjime dalyvavęs vilnietis Algimantas Saulėnas.

„Mano giminaičiai buvo tremti. Senelio pusbrolis buvo eigulys, dar 1940 metais jš areštavo ir ištrėmė, o mano mamos pusseserės negrįžo iš tremties. Aš auklėtas ta dvasia, tais prisiminimais, ta istorija, todėl šita diena – mano gyvenimas. (...) Mano giminės fizinės ir moralinės kančios yra mano kančios, aš tai traktuoju kaip labai svarbią atminties dieną“, – BNS sakė A. Saulėnas.

Tremtinių, politinių kalinių pavardės Vilniuje ir virtualiai bus skaitomos visą parą, ketinama įgarsinti 40 tūkst. vardų ir likimų. Skaitymuose dalyvaus ne tik Lietuvoje, Europoje gyvenantys tautiečiai, bet ir JAV, Kanadoje, Argentinoje, Japonijoje.

Sekmadienį Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena, skirta paminėti sovietų vykdytus trėmimus.

1941 metų birželio 14-ąją pradėti masiniai lietuvių areštai ir trėmimai į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per pirmąją okupaciją sovietai ištrėmė, nužudė, įkalino apie 23 tūkst. šalies gyventojų. Iš viso iki 1953 metų iš Lietuvos ištremta apie 130 tūkst. žmonių, dar apie 156 tūkst. lietuvių buvo įkalinta.