Kartu šalies vadovas pažymi, kad prieglobsčio prašytojų teisės neturi būti ribojamos labiau, nei tai būtina, ir atkreipia Seimo dėmesį, kad šio įstatymo trūkumai turi būti ištaisyti artimiausiu metu.

„Seimo skubos tvarka priimtas įstatymas yra „skylėtas“ žmogaus teisių prasme. Tačiau šiuo metu didesnis pavojus būtų turėti „skylėtą“ politiką nelegalios migracijos atžvilgiu. Šiuo metu geriau turėti tokį įstatymą, nei neturėti jokio reguliavimo, numatančio priemones ekstremaliai situacijai Lietuvos pasienyje su Baltarusija suvaldyti. Tai siųstų visiškai nepriimtiną signalą migracijos kilmės šalims“, – sako prezidentas.

Prezidentūros pranešime nurodoma, kad daugiausia abejonių šalies vadovui kelia tai, jog privalomai ikiteismine tvarka užsieniečio skundą išnagrinėjusio Migracijos departamento sprendimas yra vykdomas iš karto, tokiu būdu pažeidžiamas prieglobsčio prašytojo negrąžinimo principas, t. y. kad asmuo negali būti grąžintas į jo kilmės ar trečiąją šalį, neįsitikinus jo saugumu.

Pažymima, kad pataisomis taip pat visam laikui iš prieglobsčio prašytojų atimta teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacine tvarka, nepaisant to, kad Konstitucija neleidžia įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo, kuris paneigtų galimybę peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimus ir ištaisyti galimas teismo klaidas.

Seimo skubos tvarka priimtas įstatymas yra „skylėtas“ žmogaus teisių prasme.

Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisomis sutrumpintos prieglobsčio prašymo procedūros, taip pat  apribotos kai kurios neteisėtų migrantų teisės, šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl jų antplūdžio.

Žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos pareiškė, kad pataisos iš esmės įteisins žmogaus teisių pažeidimus.

Teisininkai išsakė pastabų dėl galimo pataisų prieštaravimo Konstitucijai dėl neužtikrintos teisės į apeliaciją, sulaukus neigiamo sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo.

Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis dieną prieš pareiškė, kad pataisomis migrantų teisės „išmestos į šiukšlių dėžę“, tačiau šalies vadovas atsargiai vertina veto galimybę dėl Seimo galimybių susirinkti neeilinei sesijai.

Šalies vadovas antradienį prieš priimdamas sprendimą, ar pasirašyti pataisas, jas aptarė su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Laurynu Kasčiūnu.

Parlamento vadovė teigė prezidentui pažadėjusi, kad parlamentas prie pataisų peržiūros bet kokiu atveju grįš rudens sesijoje.

„Aš iš savo pusės pasakiau, kad rudenį bet kokiu atveju grįšime prie šio įstatymo peržiūrėjimo ir manau, kad tas pažadas gali tapti svarbiu argumentu nevetuojant“, – antradienį žurnalistams sakė Seimo pirmininkė.

Veto atveju, jos vertinimu, valdantieji turėtų inicijuoti neeilinę sesiją, kuri greičiausiai galėtų būti sušaukta kitą savaitę.