Trūksta drąsos

"Gerovės valstybė yra tas švyturys, į kurį privalo plaukti pavargęs ir kryptį praradęs Lietuvos laivas", – sakė buvęs SEB banko patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda 2018-ųjų rugsėjo 17-ąją, iškilmingai paskelbęs, kad nori tapti to laivo kapitonu ir kandidatuos į prezidentus.

Šalia, kaip jo komandos narys, anuomet stovėjęs garsus psichiatras Linas Slušnys, pernai su konservatorių sąrašu išrinktas į Seimą, šiandien sako: "Negaliu tvirtinti, kad jis labai mane nuvylė, bet nuvylė – ir jau kelyje į prezidento postą, ne tik jame." Parlamentaro vertinimu, G.Nausėdai trūksta drąsos aiškiai pasakyti dalykus, kurie gal ne visiems patinka, bet atitinka pasaulinio lygio standartus. Kol vyksta rinkimų kova ir nori patraukti visus rinkėjus, gali to vengti. "Bet kai ateini į tokį postą kaip prezidento, nori nenori turi apsispręsti, su kuo tu. Jis nuoširdžiai bando būti geruoju žmogumi, kuris kažką turi sutaikyti, nori visiems būti geras. Bet politikoje tai neįmanoma", – neabejoja L.Slušnys.

L.Slušnio vertinimu, G.Nausėdai trūksta drąsos aiškiai pasakyti dalykus, kurie gal ne visiems patinka, bet atitinka pasaulinio lygio standartus. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Jam iš pradžių atrodę, kad G.Nausėda – tokių, kaip ir jis, konservatyvių pažiūrų žmogus, linkęs į humanistinius sprendimus. Tačiau, apgailestauja L.Slušnys, pastarųjų metų pavyzdžiai nerodo, kad tikrai yra taip: "Prezidentas bando išvengti nemalonių situacijų ir klausimų, o čia pat kitą dieną į jas įsivelia, užuot aiškiai pasakęs savo poziciją. Norisi, kad Prezidentas būtų žmogus, kuris savo poste jaučiasi tvirtai."

Seimo narys neįžvelgia, kad kuo nors skirtųsi G.Nausėdos pirmieji ir antrieji kadencijos metai. Nebent, kad visi antrieji – COVID-19 pandemijos laikotarpis. Nors pagal Konstituciją prezidentą renka tauta, bet jo galios nedidelės, ir vis dėlto, ypač karantino metu, kai Prezidentas nevažiuodavo užsienio vizitų, L.Slušnio manymu, kartais atrodydavo neaišku, kuo šalies vadovas apskritai užsiima. "Jis ieško savo veiklos baro – tai kažką pabara, tai kažką pasako, tai stengiasi pabūti sveikatos apsaugos ministru, bet iki galo taip ir neaišku, ką nori padaryti. Trūksta pozicijos, tarsi pats save stumtų į izoliacinę situaciją", – mano L.Slušnys.

Antraisiais metais aktyvesnis

Paskelbdamas, kad sieks valstybės vadovo posto, G.Nausėda apibrėžė ir prezidento etaloną: "Mums reikia nepriklausomo prezidento, kuris mąstytų globaliais masteliais, gerai suvoktų šiuolaikinio pasaulio funkcionavimo dėsnius ir tendencijas, o kartu gebėtų savo žinias pritaikyti žmonių problemoms spręsti. Prezidento, kuris galėtų apginti geopolitinius ir ekonominius valstybės interesus bet kuriame tarptautiniame forume, čia pat prie derybų stalo operatyviai reaguodamas į aktualijas."

Negaliu tvirtinti, kad jis labai mane nuvylė, bet nuvylė – ir jau kelyje į prezidento postą, ne tik jame.

Vytauto Didžiojo universiteto "Jean Monnet Chair" profesorius Mindaugas Jurkynas, taip pat buvęs šalia G.Nausėdos jam skelbiant siekį tapti prezidentu, lygina, kiek G.Nausėda atitinka savo paties anuomet suformuluotą prezidento etaloną: "Manau, Prezidentas yra nepriklausomas, nes nepriklauso jokiai politinei partijai ex officio. Jo suvokimas buvo pakankamai pademonstruotas rinkimų ir pirmųjų dvejų metų laikotarpiu." Tačiau, pasak politikos mokslininko, Prezidento noras spręsti politines, ekonomines ir kitas problemas yra ribojamas  Lietuvos, kaip parlamentinės valstybės, su tam tikrais pusiau prezidentizmo bruožais statuso. Nors Prezidentas yra vykdomosios valdžios dalis, tačiau neturi politinės atramos Seime ir jo politinėms iniciatyvoms atsiranda Vyriausybės bei Seimo politiniai filtrai. O Prezidento dalyvavimas Europos Vadovų Taryboje (EVT), dvišaliuose užsienio politikos susitikimuose atstovauja Lietuvos nacionaliniams interesams.

Pasak M.Jurkyno, norint pasverti, kiek geri buvo pirmieji ir antrieji metai užimant šį postą, gal reikėtų palyginti, kiek Prezidento iniciatyvų tapo įstatymais ar buvo sustabdytos, taip pat įvertinti politinį aktyvumą. Jis pats neskaičiavęs įstatymų iniciatyvų sėkmės, tačiau antraisiais metais, jo vertinimu, Prezidentas tapo aktyvesnis, ypač formuojant Vyriausybę, vertinant jos veiklą, taip pat pandemiją ir pateikiant pasiūlymus dėl jos suvaldymo. "Anksčiau Prezidentas sulaukdavo kritikos už menką vaidmenį, o dabar jį kritikuoja už per didelį aktyvumą. Kritikuoti visada galima rasti už ką, nes demokratijai būdinga nuomonių įvairovė", – pastebi M.Jurkynas.

Dar rinkimų kampanijos metu G.Nausėda žadėjo savo pavyzdžiu kurti naują politinę kultūrą Lietuvoje. Tačiau dabar jis susilaukia kritikos, kad prezidentūra rengia apklausas, kur klausia ir apie Seimo paleidimą, bet bando nuslėpti tokį klausimą uždavusi. Prezidentas sukėlė įtarimų, kad galimai keršija jam neįtikusiems eksministrams Raimundui Karobliui ir Linui Linkevičiui, jų neskirdamas į diplomatinius postus. Jis kritikavo abi Vyriausybes dėl pandemijos valdymo, nors jo paties lyderystė ir net vaidmuo čia menkas.

M.Jurkynas su tokia kritika nesutinka. Pasak jo, politinė kultūra suvokiama per dialogą ir diskusijas, ir nors pandemija kliudo platesniems ir dažnesniems susitikimams, Prezidentas palaiko nuolatinį dialogą su įvairiais politikos ir visuomenės veikėjais. O apklausos nėra slaptos, nes skelbiami rezultatai, ir ne tik Prezidentas, bet ir kiti politikai ar partijos jas rengia ir skelbia. "Klausimai aktualūs, gal ne visi jie suformuoti laikantis griežtų moksliškų ir metodologinių duomenų rinkimo kriterijų, tačiau jų rezultatai reikalingi ir politikams, ir visuomenei. Seimo paleidimo mechanizmas yra numatytas Konstitucijoje ir jokia apklausa čia nieko nepakeis", – sako M.Jurkynas. O dėl buvusių ministrų karjeros, jo manymu, atšalimo terminas matyt bus tam tikras kriterijus, kuriuo Prezidentas remsis skirdamas asmenis į pareigas.

M.Jurkyno nuomone, antraisiais metais Prezidentas tapo aktyvesnis, ypač formuojant Vyriausybę, vertinant jos veiklą, taip pat pandemiją ir pateikiant siūlymus dėl jos suvaldymo. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Jau nebekartoja

Kažkodėl iš Prezidento pastaruoju laiku beveik negirdėti žodžių "gerovės valstybė", kurių jis tikino neužmiršiąs iki paskutinės kadencijos dienos, ir jokios aplinkybės, net ir COVID-19, nepakeis šio pagrindinio jo kelrodžio. "Galbūt buvo pastebėtas šios sąvokos nevienareikšmiškumas? Juk gerovės valstybės sąvoką net skirtingi ekonomistai supranta skirtingai, ką jau kalbėti apie piliečius. Kita vertus, su pandemija susijusios mirtys, sunkumai ir dėl jos įvesti apribojimai keičia ir mūsų visų supratimą, kas yra gerovė", – mano Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) tyrimų vadovė Guoda Azguridienė.

M.Jurkynas pritaria, kad pandemija diktuoja kitokias – sveikatos apsaugos ir ekonomikos gelbėjimo – temas. Bet, jo vertinimu, Prezidentas pasistūmėjo vykdant gerovės valstybės programą. Pavyzdžiui, šiais metais su Finansų ministerija įsteigta mokesčių ekspertų darbo grupė svarstys vieną iš esminių Prezidento siūlymų – sumažinti mokestinį neteisingumą, kuris šiuo metu egzistuoja tarp svariai apmokestinto darbo užmokesčio ir mažiau apmokestintų kitų pajamų. Seime priimti jo pasiūlymai – visų socialinio draudimo pensijų papildomas indeksavimas, neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) padidinimas iki 400 eurų. Pernai Prezidento pasiūlytu įstatymu visiems vaikams, turintiems negalią, išmokėta vienkartinė išmoka COVID-19 pandemijos sukeltiems padariniams mažinti, o bendradarbiaujant su Vyriausybe patvirtinta pagalbos nuo pandemijos nukentėjusioms mikroįmonėms schema.

Vis dėlto, G.Azguridienės nuomone, Prezidento siūlyti įstatymų pakeitimai labiau buvo išprovokuoti pandemijos nei gerovės valstybės siekių. Dabar teikiamas pasiūlymas dar padidinti NPD ir 2020 m. siūlymas dėl sumažinto GPM tarifo pandemijos metu, ekspertės vertinimu, yra nuosaikios, bet skirtos didelei žmonių grupei, o ne atskiriems, subjektyviai apibrėžiamiems gyventojų sluoksniams priemonės. Jos skaidrios ir lengvai įgyvendinamos.

Prezidentas aktyviai nuo pat pradžių kėlė viešųjų pirkimų neefektyvumo problemą, kuri, ruošiantis naudoti didesnes ES fondų lėšas, tik dar aktualesnė. Apie pasiūlymų turinį reikėtų diskutuoti atskirai, tačiau problemos identifikuotos labai taikliai.

Tačiau, LLRI ekspertės vertinimu, Prezidento siūlyta pelno mokesčio lengvata labai fragmentiška, tikrai egzistuoja geresnių būdų pagelbėti nuo pandemijos nukentėjusiam verslui atsigauti – pavyzdžiui, tik skirstomojo pelno apmokestinimas ar bent jau leidimas kilnoti nuostolius. Nėra suprantama, kodėl Prezidentas parėmė iniciatyvą apriboti ES išmokas dideliems ūkiams – juk Lietuva yra eksportuojanti ekonomika, o eksportuoja tik konkurencingi ūkiai.

G.Azguridienės manymu, nėra realu pasiekti ir užpernai gegužę dar kandidato į šalies vadovus pristatytų penkių pagrindinių gerovės valstybės rodiklių. G.Nausėda žadėjo: nuo 7,3 iki 5 kartų sumažės pajamų skirtumas tarp daugiausia ir mažiausiai uždirbančių asmenų; nuo 30 proc. BVP iki 35 proc. padidės biudžeto pajamos, o tai yra maždaug 2,2 mlrd. papildomų eurų; mažesnėse apskrityse pajamos pakils iki 85 proc. sostinės regiono vidurkio; 1 mlrd. ES fondų lėšų, kurių valdžia nepanaudoja, bus skirtos konkurencingumui didinti ir kovai su regionine atskirtimi; pagal moksleivių gebėjimų rodiklius iš 55 vietos pasaulyje pakilsime į pirmą dvidešimtuką.

Rodikliai ambicingi, beje, panašius yra numačiusi ir Vyriausybė: "Tačiau pakanka įvertinti pandemijos įtaką – kaip žymiai pagerinti biudžeto surinkimą, jei teko atidėti mokesčius nukentėjusioms įmonėms, o moksleiviai mokėsi nuotoliniu būdu ir vien jau tai blogino jų pasiekimus ir rezultatus? Mokesčių surinkimo galime tikėtis gana greitai, jei ekonomika augs taip, kaip dabar prognozuojama. Tačiau švietimo ar regionų spurto tikslams pasiekti reikia daug daugiau laiko trunkančios nuoseklios ir kryptingos politikos."

Pasak G.Azguridienės, siekiama didinti aukštą pridėtinę vertę sukuriančios ekonomikos dalį, vadinasi, savaime didės ir atlyginimų diferenciacija. Pajamų lygybės tikslas nesuderinamas su gerove valstybėje. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Pandemija tiesiogiai veikia ir pajamų nelygybę. Be to, atkreipia dėmesį G.Azguridienė, turint omenyje, kad siekiama didinti aukštą pridėtinę vertę sukuriančios ekonomikos dalį, savaime didės ir atlyginimų diferenciacija. Ji negali nedidėti gerovei augant. Tad pajamų lygybės tikslas nėra suderinimas su gerove valstybėje. Būtų prasminga siekti, kad žmonės turėtų kuo daugiau galimybių dirbti, mokytis, užsiimti ekonomine veikla, o negalintys dirbti – gautų pagalbą. Tik šiuos dalykus sunkiau pamatuoti rodikliais.

Kažkodėl iš Prezidento pastaruoju laiku beveik negirdėti žodžių "gerovės valstybė", kurių jis tikino neužmiršiąs iki paskutinės kadencijos dienos.

Dalį G.Nausėdos užmojų pakoregavo COVID-19, tačiau, atkreipia dėmesį LLRI ekspertė, minimi rodikliai – iš ekonominės, socialinės ir švietimo sričių, kurios labiausiai priklauso nuo ekonominės ir demografinės šalies būklės, taip pat Seimo ir Vyriausybės veiklos. Tiesiogiai prezidento institucija jų veikti negali, tad nėra galimybės pasiekti ir konkrečių rodiklių.

Berniukas ir kita

Itin daug problemų Prezidentui kyla dėl negebėjimo tinkamai komunikuoti, ir antraisiais kadencijos metais kartojamos tos pačios klaidos. "Praėjusį šeštadienį "Didžiajame šeimos gynimo marše" vėl matėme, kaip Prezidento nepakankamai tiksliai sudėliotos žinutės panaudojamos ne tik politikų, bet ir radikaliai nusiteikusių žmonių. G.Nausėdos komandos nariai iš viešųjų ryšių srities vis keičiasi, tačiau lieka tos pačios klaidos, o tai rodo, kad čia ne komandos klaidos", – vertina komunikacijos konsultantas, "Nova Media" vadovas Arijus Katauskas.

Prezidento pasakymas, kaip prie jo priėjęs berniukas, – jau politinis folkloras, o tokių komunikacijos fiasko buvo ir daugiau. "Prezidentas turi būti lyderis, jis gali turėti savo stilistiką, savo veikimo būdus, bet negali būti tas, iš kurio galima lengvai šaipytis, kurio nuomonę galima tampyti į kairę ir į dešinę ir kuris situacijose labai aštriais klausimais gali tapti asmeniu, užimančiu dar labiau visuomenę skaldančią poziciją. Šios problemos simbolizuoja esminį dalyką: šlubuoja ir komunikacija, ir visuomenės reakcijų įvertinimas, ir gebėjimas užimti stiprią poziciją, ir ją išsakyti taip, kad neleistum būti įvairiai interpretuojamas", – pabrėžia A.Katauskas.

Komunikacijos klaidos lydi Prezidentą visą kadenciją: tai ir jo nedalyvavimas krizinėse situacijose kaip kad Alytaus gaisro atveju, nevykusi komunikacija dėl kelionės pas šeimą, nesugebėjimas tinkamai apginti savo poziciją tvirtinant Vyriausybę, Gerovės valstybės sąvoka, kuri buvo devalvuota, pasisavinta kokių tik nori politinių jėgų ir politikų, nes kai nėra aiškaus jos turinio, visi į ją deda savo, gal nieko bendra neturinčio su pirmine idėja, tačiau Prezidentas į tai nereagavo.

Dabar prezidentūros užsakytos visuomenės nuomonės apklausos, kurių kai kuriuos klausimus bandyta nuslėpti, A.Katausko nuomone, visuomenę dar labiau suskaldė ir parodė, kad Prezidentas neturi savo tvirtos nuomonės, vos ne palaiko tą, kuris stipresnis, o tokia pozicija būtų keista, kalbant apie Prezidentą. Ir net tokios smulkmenos, kaip Lietuvos Respublikos Prezidento oficialioje interneto svetainėje paskelbtas Velykų receptas galėtų būti visai smagus dalykas, jei būtų paaiškinta, kodėl tai daroma. Tačiau šiuo ir daugeliu kitų atvejų, A.Katausko vertinimu, Prezidento ir jo komandos komunikaciniai veiksmai visiškai nebuvo pagrįsti.

Iškeltas tikslas iki Valstybės dienos paskiepyti 70 proc. žmonių, kaip ir daugelis kitų G.Nausėdos pareiškimų, pasak eksperto, rodo ne kiek šalies vadovo komunikaciją su visuomene, kiek jo ir kitų atsakingų valstybės institucijų vadovų komunikaciją: "Kelti tikslus – gerai, jei aišku, kaip tai bus padaryta, kai ir kitos pusės žino, apie ką kalbama. Tačiau jei po tokio pareiškimo Prezidentas iš karto patiria kitų politikų spaudimą, jis atrodo vienišas, nustumtas nuo svarbių įvykių, negalintis padaryti jokios įtakos. Trūksta bendradarbiavimo, kuriuo jis galėtų užsitikrinti, kad jo žodžiai, vos juos pasakius, nebus sukritikuoti kitų valstybės institucijų vadovų, įtakingų politikų."

O kai Prezidentas susilaukia kritikos, jis ima kritikuoti kitus. Kai per pirmą pandemijos bangą imta šaipytis, kur dingo Prezidentas, jis puolė kritikuoti Vyriausybės veiksmus kovojant su virusu. Arba, primena A.Katauskas, Prezidento reakcija į pirmosios ponios kritiką, kai pakviesta diskusijoje kalbėti apie moterų lyderystę, ji pareiškė, kad švietimo sistemoje moterų dauguma, o švietimo lygis prastas. Visi suprato taip, kaip buvo pasakyta. Bet Prezidentas puolė sutuoktinę ginti kaltindamas jos kritikus, kad šie ėmėsi egzekucijos. "Kai žmogus emocingas – viskas gerai, mėgstame matyti žmogiškąją pusę. Tačiau kai kuriais atvejais Prezidento kritika atrodo ne kaip konstruktyvus dalykas, o kaip gynybinė reakcija, ir tai nebuvo vienintelis atvejis", – sako komunikacijos ekspertas.

Ginčai dėl atstovavimo EVT, pasak jo, parodė Prezidento ir jo komandos nemokėjimą žaisti politiniame lauke. "Komanda nėra tokia patyrusi, kad galėtų atlaikyti tokio lygio spaudimą iš kitų politikos žaidėjų, bandančių įtvirtinti savo galias. O komanda Prezidentui, kuris iki to nedalyvavo politiniame gyvenime, yra pagrindinis dalykas. G.Nausėdai nepavyko išsikovoti politinio pasaulio hierarchijoje svaresnio žodžio", – mano A.Katauskas.

Vis dėlto, pripažįsta ekspertas, tikrai būtų sunku įvardyti, kad Prezidentas būtų pakenkęs kokiems nors dalykams. "Man nuoširdžiai gaila, kad G.Nausėdai per šiuos porą metų nepavyko padaryti to, ką žadėjo. Tai lėmė ir objektyvios priežastys, visų pirma, pandemija, ir jo klaidos, ir komandos nepasirengimas. Prisiminkime ir tai: kai jį rinkome, Lietuvoje vienintelė problema buvo, kad konservatoriai pykstasi su "valstiečiais" ir mums reikėjo ramaus žmogaus, gebančio susodinti visus prie bendro stalo, nors, matant politinės komunikacijos aštrumą, to tikėtis atrodė naivoka. Tikiuosi, ne tik Prezidento komanda, bet ir jis pats pasimokys iš savo klaidų ir atgaus tą svarbą, kokią turėtų turėti asmuo, einantis prezidento pareigas", – linki A.Katauskas.